Teigiamas poveikis – pusei šalies gyventojų
Siekdama, kad gyvenimas šalyje kaip įmanoma greičiau grįžtų į normalias vėžes, ir padėti Lietuvos verslui ir žmonėms greičiau atsigauti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė pagalbos paketą, kurį gegužės pradžioje patvirtino Seimas. Jame numatyta papildoma parama vaikus auginančioms šeimoms, senjorams, neįgaliesiems bei nepasiturintiems žmonėms, taip pat samdomiems darbuotojams, dirbantiems savarankiškai asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams – visiems, kurių pajamos dėl karantino staiga sumenko.
Dalis paramos priemonių galios laikinai – kol šalis atsigaus po koronaviruso pandemijos sukelto sukrėtimo, o kitos, pavyzdžiui, didesnės socialinės pašalpos ar kompensacijos už išlaidas šilumai išliks padidintos ir vėliau. Skaičiuojama, kad precedento šalies istorijoje neturintis pagalbos paketas Lietuvos biudžetui kainuos apie 1 mlrd. eurų, o teigimą jo poveikį pajus apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų.
Apie pokarantininiame specialiųjų pagalbos priemonių pakete numatytas paramos priemones verslui ir samdomiems darbuotojams, dirbantiems savarankiškai ir netekusiems darbo, skaitykite naujienų portale TV3.lt, o šį kartą primename, kokios pagalbos gali tikėtis vaikus auginančios šeimos, vieniši asmenys ir kiti nepasiturintys šalies gyventojai bei pensininkai ir kur kreiptis prireikus pagalbos.
Didėja parama nepasiturintiems gyventojams
Kadangi dėl viruso COVID-19 pandemijos ir karantino vieniems ūkio sektoriams laikinai sustojus, o kitiems apribojus veiklą, finansiškai nukentėjo nemažai šalies gyventojų, valstybė nutarė padėti sunkiausiai besiverčiantiems nepasiturintiems žmonėms įveikti dar labiau padidėjusias jų problemas: nuspręsta ne tik padidinti socialines pašalpas, kompensacijas už būsto šildymą ir kitą finansinę paramą labiausiai finansiškai pažeidžiamiems vienišiems asmenims ir šeimoms, bet ir išplėsti žmonių, kurie galėtų gauti piniginę socialinę paramą, ratą. SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja
Svetlana Kulpina skaičiuoja, kad dėl naujovių didesnę piniginę socialinę paramą gaus apie 50 tūkst. nepasiturinčių Lietuvos gyventojų.
„Pagrindinis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytų naujovių tikslas – padėti labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei. Dalies žmonių pajamos per karantiną labai sumažėjo, o kiti jų visai neteko, tačiau jie turi turto, kuris neretai tampa kliūtimi gauti piniginę socialinę paramą. Todėl viena iš naujovių, kurias pasiūlė ministerija, ir kurioms pritarė Vyriausybė ir Seimas – nuo įstatymo įsigaliojimo dienos ir šešis mėnesius atšaukus ekstremalią situaciją bei pasibaigus karantinu, priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos, nebus vertinamas žmonių, kurie kreipėsi socialinės pašalpos ar kompensacijų už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, turimas turtas. Bus vertinamos tik jų gaunamos pajamos“, – aiškina S. Kulpina. Ji priduria, kad praėjus pusei metų šią laikiną nuostatą pakeis nuolatinė: skiriant minėtą paramą besikreipiantiems pirmą kartą arba jei dėl piniginės socialinės paramos bus kreipiamasi praėjus 24 mėnesiams po to, kai jau buvo gauta parama, į turimą turtą nebus atsižvelgiama 3 mėnesius.
Kita naujovė – didinamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, nuo kurio tiesiogiai priklauso teisė į socialinę pašalpą. „Pagal iki šiol galiojusią tvarką asmuo turėjo teisę į socialinę pašalpą, kai pajamos vienam šeimos nariui neviršija 125 eurų. Šią sumą nuspręsta padidinti ir jau nuo birželio 1 d. teisę į socialinę pašalpą turės žmonės, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 137,5 euro“, – sako S. Kulpina.
Padidinta ir socialinė pašalpa, skiriama atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. „Be abejo, didės socialinė pašalpa šeimoms, pavyzdžiui, trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais. Tačiau sunkiausiai verčiasi ir didžiausią skurdo riziką patiria vieniši asmenys, todėl nuo šiol vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa pirmus šešis mėnesius sieks 175 eurus (padidės 50 eurų). Jei po pusės metų būtų nuspręsta socialinę pašalpą žmogui skirti dar šešiems mėnesiams, jos dydis būtų 150 eurų“, – aiškina pašnekovė ir priduria, kad jei per 12 mėnesių paramos gavėjas nesusiras darbo, jis ir toliau turės teisę gauti socialinę pašalpą, o jos dydis tuomet bus 137,5 euro.
„Laipsniškai mažinti socialinę pašalpą numatyta dėl to, kad norime, jog vieni gyvenantys darbingi paramos gavėjai neprarastų motyvacijos ieškoti darbo ir ilgainiui netaptų visiškai priklausomi nuo socialinės paramos sistemos. Taip pat, norime dar labiau paskatinti ne tik juos, bet ir kitus socialinės paramos gavėjus grįžti į darbo rinką, todėl didiname socialinę pašalpą, mokamą jiems įsidarbinus“, – pasakoja S. Kulpina. Pirmus tris mėnesius bus mokama 100 proc. buvusios socialinės pašalpos dydžio išmoka, 4-6 mėnesius – 80 proc., 7-12 mėnesį 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos 6 paskutinius mėnesius prieš įsidarbinant, dydžio išmoka, neatsižvelgiant į gaunamo darbo užmokesčio dydį. Iki šiol socialinė pašalpa įsidarbinus visus 12 mėnesių buvo vienoda – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos dydžio, bet buvo mokama tik tuo atveju, jeigu atlyginimas neviršijo 2 MMA.
Be to, vienišiems paramos gavėjams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis – valstybės remiamų pajamų dalis kompensacijai apskaičiuoti padidinta nuo 1 iki 1,5 VRP: jei seniau apskaičiuojant kompensacijos dydį iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų buvo atimami 125 eurai, tai dabar iš jo vidutinių pajamų bus atimama 187,5 euro ir bus kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. likusios pajamų sumos. Dėl to žmogui liks daugiau lėšų jo poreikiams tenkinti. Šis pakeitimas, pabrėžia S. Kulpina, ypač aktualus pensinio amžiaus vienišiems žmonėms, kurie ir sudaro didžiąją būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų dalį.
Dar viena naujovė – apskaičiuojant asmens ar šeimos pajamas piniginei socialinei paramai gauti, 5 proc. padidinta į pajamas neįskaičiuojamų darbinių pajamų dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties, neįskaičiuojama nuo 20 iki 40 proc. pajamų). „Į šias pajamas bus neįskaičiuojama tokia pati nedarbo socialinio draudimo išmokos bei darbo paieškos išmokos dalis“, – priduria pašnekovė.
Pokarantininės pagalbos priemonių pakete numatyti pokyčiai pradžiugins ir kaimo gyventojus – Seimas pritarė, kad būtų padidinti žemės ūkio paskirties žemės ploto normatyvai, kurių neviršijus galima kreiptis dėl piniginės socialinės paramos .„Žemės ūkio paskirties ploto normatyvas nuo 3 ha padidintas iki 6 ha, todėl daugiau kaimo vietovių gyventojų galės pretenduoti į piniginę socialinę paramą“, – atkreipia nepasiturinčių gyventojų dėmesį S. Kulpina.
Daugiau šeimų gaus vaiko pinigus
Nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms arba globojančioms 1 ar 2 vaikus, ir per karantiną praradusioms pajamas, sudarytos palankesnes sąlygas gauti papildomai skiriamą 40 eurų išmoką vaikui – vadinamuosius vaiko pinigus. „Skiriant papildomą išmoką vaikui bus vertinamos per trumpesnį laikotarpį gautos nepasiturinčios šeimos pajamos. Dėl to daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galės gauti didesnius vaiko pinigus – po 100 eurų vienam vaikui“, – sako S, Kulpina. Ji aiškina, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams šeimų, kurios kreipsis dėl papildomų vaiko pinigų, pajamos bus vertinamos taip: nuo įstatymo įsigaliojimo iki birželio 30 d. – bus vertinamos pajamos, gautos nuo balandžio 1 d, o nuo liepos 1 d. – bus vertinamos praėjusių 3 mėnesių pajamos.
Anot S.Kulpinos, ministerijos specialistų atlikti skaičiavimai rodo, jog dėl to didesnius vaiko pinigus galės gauti net 33 tūkst. vaikų, o ši nuostata galios nuo įstatymo įsigaliojimo dienos ir dar 6 mėnesius po to, kai bus atšaukta ekstremali situacija ir pasibaigs karantinas.
Prašymus priima ir seniūnijos
Tiek dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, tiek dėl išmokų vaikams reikėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių. „Jei asmens ar šeimos pajamos mažos, savivaldybė moka socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, taip pat gali skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kitokią paramą“, – primena socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Prašymą gauti vaiko pinigus ar kitą piniginę socialinę paramą galima užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Be to, prašymus skirti minėtą paramą priima savivaldybių administracijos, taip pat seniūnijos pagal žmogaus ar šeimos gyvenamąją vietą. Reikiamus dokumentus galima pateikti ir elektroniniu paštu, o nesinaudojantys internetu į savivaldybės Socialinės paramos skyrių gali kreiptis ir telefonu – savivaldybės specialistai padės užpildyti prašymą nuotoliniu būdu.
Taip pat primename, kad terminuotai galios tik dvi nuostatos: 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebus vertinamas šeimos turtas piniginei socialinei paramai gauti ir tėvų pajamos skiriant papildomus vaiko pinigus. Visi kiti pakeitimai galios nuolat.
Pagalbos sulauks ir senjorai
Seimas pritarė ir SADM bei Vyriausybės siūlymui, kad senjorams, neįgaliesiems, našliams ir našlaičiams būtų skirtos 200 eurų vienkartines išmokos. Ši išmoka gaunantiems senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensiją, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensiją, ištarnauto laiko pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensiją ar kompensaciją, taip pat pensiją, paskirtą pagal tarptautines sutartis ar europinius reglamentus, bus išmokėta automatiškai rugpjūčio mėnesį.
„Jeigu žmogui kuri nors periodinė „Sodros“ išmoka bus pradėta mokėti rugsėjį ar vėlesnį mėnesį iki šių metų pabaigos, vienkartinę išmoką jis gaus kartu su pirma periodine išmoka, bet ne vėliau nei gruodį“, – aiškina E. Samoškaitė. Ji pabrėžia, kad šios vienkartinės išmokos neturės jokios įtakos bet kokioms kitoms išmokoms, kurios skiriamos įvertinus žmogaus gaunamas pajamas – nei socialinėms pašalpoms, nei kompensacijoms už išlaidas šilumai ar vandeniui, nei apmokėjimui už socialines paslaugas.
Dėl šios išmokos niekur papildomai kreiptis ar rašyti prašymo nereikia; vienintelė sąlyga – žmogus turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba būti įtrauktas į asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, sąrašą. SADM primena, kad kai šalyje skelbiamas karantinas ar ekstremali situacija, iki tol paskirtos socialinės pašalpos toliau mokamos ir kompensacijos taikomos automatiškai, todėl dėl jų pratęsimo papildomai kreiptis į jokias institucijas nereikėjo.
TV3.lt primena, kad netekusieji darbo ir dirbantys savarankiškai dėl paramos gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, o dėl socialinės paramos bei pašalpų ir kitų išmokų – į savo savivaldybę ar seniūniją.
Apie pokarantininį pagalbos darbdaviams, netekusiems darbo ir jo ieškantiems šalies gyventojams išsamiai skaitykite naujienų portale TV3.lt, o visą informaciją apie pokarantininį specialiųjų pagalbos priemonių paketą rasite čia.
