76 metų karalius kreipėsi į tautą iš anksto įrašyta žinia iš Fitzrovijos koplyčios buvusioje Middlesexo ligoninėje Londone. Jis kalbėjo apie tai, kad didžiuojasi, kaip bendruomenės visoje Jungtinėje Karalystėje reagavo į riaušes, ir pagerbė medicinos personalą, kuris jam ir Velso princesei teikė pagalbą gydant vėžį.
Nors metiniame pranešime jis paminėjo princą Williamą ir kitus karališkosios šeimos narius, apie princą Harry, Meghan Markle bei savo brolį princą Andrew jis neužsiminė. Pasak karališkosios teisės ekspertės ir istorijos daktarės Tessos Dunlop, tai reiškia, kad karalius aiškiai apsisprendė, rašo mirror.co.uk.
„Kad nekiltų abejonių, šią kalbą lydėjęs įmantrus filmukas pabrėžė monarcho karališkosios „A-Team“ komandos svarbą, kuri buvo pasirengusi pristatyti tai, ką karalius laiko alternatyva visuotiniam žudymui: išklausymo ir supratimo misiją, kuri veda prie veiksmų visų labui, – analizuodama karaliaus kalbą T. Dunlop sakė laikraščiui „The Mirror“. – Be garsiojo karaliaus apsikabinimo su Naujosios Zelandijos moterų regbio rinktine pakartojimo, buvo parodyta filmuota medžiaga, kurioje Kate dalyvavo „Trooping the Colour“ ceremonijoje, Camilla lankėsi Škotijoje ir Australijoje, Williamas dalijo maistą benamiams ir, žinoma, tie karališkieji karžygiai – princesė Anne ir Edinburgo kunigaikščiai.“
Karolis III pasiuntė aiškią žinią
Pasak T. Dunlop, labai svarbu, kad niekur nebuvo matyti princų Andrew ir Harry. Karalius aiškiai nusprendė sutelkti dėmesį į šeimos stipriąsias, o ne silpnąsias puses, kad sustiprintų tautą (ir pasaulį) sunkiais ateinančiais metais.
Princas Harry ir princas Andrew jau eilę metų neminimi monarcho kalėdinėse kalbose – 2019 m. pirmoji tą padarė velionė karalienė Elžbieta.
Nors Princo Harry ir princo Andrew nepaminėjimas kalboje yra reikšmingas, kitas karališkosios šeimos ekspertas sakė, kad karaliaus fono pakeitimas taip pat buvo ženklas, kad santykiai karališkoje šeimoje yra įtempti. Robertas Hardmanas, knygos apie Karolį III autorius, sakė, kad neįprastas pasirinkimas kalėdinę kalbą filmuoti ne karališkoje teritorijoje galėjo apsaugoti Karolį nuo įprastos intensyvios fone eksponuojamų nuotraukų analizės.
Kasmetinės monarcho žinios fonas dažnai sukelia diskusijas, kai į ją neįtraukiamos Harry ir Meghan nuotraukos. Tačiau vietoj to, kad už monarcho stovėtų įrėmintos nuotraukos, kaip tradiciškai darydavo karalienė, karaliui už nugaros buvo tik Kalėdų eglutė, lemputės ir graži koplyčios scena.
„Vengdamas karališkojo stalo ar svetainės, karalius taip pat išvengė bet kokios karališkųjų nuotraukų ir portretų mikroanalizės, kuri leistų suprasti, kam monarchas yra ar nėra palankus. Fitzrovijos koplyčioje neatskleidžiama nieko daugiau nei papuošta Kalėdų eglutė“, – sakė R. Hardmanas dienraščiui „Daily Mail“.
Visa karaliaus Karolio III kalba 2024 m. Kalėdų dieną
„Šių metų pradžioje, kai minėjome 80-ąsias D dienos (išsilaipinimo Normandijoje) metines, karalienė ir aš turėjome didžiulę privilegiją dar kartą susitikti su nuostabiais tos ypatingos kartos veteranais, kurie taip drąsiai atidavė save visų mūsų labui. Klausydamiesi šių kadaise jaunų tarnavusių vyrų ir moterų, kurie kalbėjo apie savo bendražygius iš visos Tautų Sandraugos, kurie niekada negrįžo ir dabar ramiai ilsisi ten, kur paaukojo didžiausią auką, giliai susijaudinome. Jų tarnystės ir nesavanaudiškumo pavyzdys ir toliau įkvepia visas kartas.
Per ankstesnius minėjimus galėjome guostis mintimi, kad šiais laikais tokie tragiški įvykiai retai pasitaiko. Tačiau šią Kalėdų dieną negalime negalvoti apie tuos, kuriems niokojantys konfliktų padariniai Artimuosiuose Rytuose, Vidurio Europoje, Afrikoje ir kitur kasdien kelia grėsmę daugelio žmonių gyvenimui ir išlikimui. Taip pat galvojame apie humanitarines organizacijas, kurios nenuilstamai teikia gyvybiškai svarbią pagalbą. Juk Evangelijos taip vaizdžiai kalba apie konfliktus ir moko vertybių, kuriomis galime juos įveikti.
Jėzaus mums duotas pavyzdys yra nesenstantis ir universalus. Tai – įžengti į kenčiančiųjų pasaulį, pakeisti jų gyvenimą ir taip atnešti viltį ten, kur tvyro neviltis. Kaip mums primena garsioji Kalėdų giesmė „Kartą karališkajame Dovydo mieste“, šventasis mūsų Gelbėtojas „nužengė į žemę iš dangaus, gyveno tarp vargšų ir nuolankiųjų ir per Dievo atperkamąją meilę pakeitė sutiktųjų gyvenimus“. Tokia yra Jėzaus gimimo istorijos šerdis, ir jos ritmą galime išgirsti visų didžiųjų religijų tikėjime Dievo meile ir gailestingumu džiaugsmo ir kančios metu, kviečiančiame mus nešti šviesą ten, kur tvyro tamsa.
Kiekvienas iš mūsų tam tikru gyvenimo etapu patiria vienokią ar kitokią kančią – psichinę ar fizinę. Tai, kiek mes padedame vieni kitiems ir remiame vieni kitus, nesvarbu, ar esame tikintys, ar ne, yra mūsų, kaip tautų, civilizacijos matas. Būtent tai man nuolat daro įspūdį, kai susitinkame ir klausomės tų, kurie savo gyvenimą skiria pagalbai kitiems.
Šiandien kalbu jums iš buvusios Londono Middlesexo ligoninės koplyčios, kuri dabar yra gyvybinga bendruomenės erdvė, ir ypač galvoju apie tūkstančius specialistų ir savanorių Jungtinėje Karalystėje ir visoje Tautų Sandraugoje, kurie, pasitelkę savo įgūdžius ir širdies gerumą, rūpinasi kitais, dažnai dėl to patirdami tam tikrų nuostolių.
Asmeniškai aš ypač nuoširdžiai dėkoju nesavanaudiškiems gydytojams ir slaugytojams, kurie šiais metais padėjo man ir kitiems mano šeimos nariams išgyventi netikrumą ir nerimą dėl ligos, padėjo suteikti jėgų, rūpestį ir paguodą, kurių mums reikėjo. Taip pat esu labai dėkingas visiems, kurie mums išreiškė užuojautą ir padrąsinimą.
Neseniai apsilankęs Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje ir dalyvavęs Sandraugos aukščiausiojo lygio susitikime, nuolat prisimindavau, kokios stiprybės institucijos ir pavieniai žmonės gali semtis vieni iš kitų. Ir kad kultūrų, etninių grupių ir tikėjimo įvairovė suteikia stiprybės, o ne silpnumo.
Visoje Sandraugoje mus vienija noras klausytis vieni kitų, mokytis vieni iš kitų ir suprasti, kiek daug bendro turime. Nes klausydamiesi mokomės gerbti savo skirtumus, nugalėti prietarus ir atverti naujas galimybes.
Pajutau gilų pasididžiavimo jausmą čia, Jungtinėje Karalystėje, kai šią vasarą, reaguodamos į pyktį ir neteisėtus veiksmus keliuose miestuose, bendruomenės susivienijo ne tam, kad pakartotų tokį elgesį, o tam, kad pasitaisytų. Taisytų ne tik pastatus, bet ir santykius. Ir, svarbiausia, atkurtų pasitikėjimą, įsiklausydami ir suprasdami, kaip elgtis visų labui.
Vėlgi, klausymasis yra pasikartojanti Kalėdų Senelio istorijos tema. Marija, Jėzaus Motina, klausėsi angelo, kuris jai atskleidė kitokią, kupiną vilties ateitį visiems žmonėms.
Angelų žinia piemenims – kad žemėje turi būti taika – iš tiesų skamba visose religijose ir filosofijose. Ji iki šiol skamba viso pasaulio geros valios žmonėms. Todėl turėdamas tai omenyje, linkiu jums ir visiems, kuriuos mylite, džiaugsmingų ir taikių Kalėdų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
