Jungtinėms Valstijos pasitraukus iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, M. Pompeo gegužės 21 dieną pristatė naują, itin griežtą Vašingtono strategiją šiitiškos respublikos atžvilgiu.
„Mes nebijome imtis priemonių prieš režimą aukščiausiu lygiu“, – sakė M. Pompeo, turėdamas galvoje sausį Irano teismų sistemos vadovui Sadequi Larijani įvestas sankcijas.
Valstybės sekretorius taip pat patvirtino, kad Vašingtonas nori, jog visos šalys iki lapkričio 4 dienos kiek įmanoma apribotų Irano naftos importą, Jungtinėms Valstijoms siekiant didinti ekonominį spaudimą Teheranui.
„Bus ir kitų žingsnių“, – pažymėjo M. Pompeo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 8 dieną nusprendė grąžinti Iranui visas sankcijas, kurios buvo atšauktos pagal tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.
Susitarimas tarp Irano ir šešių didžiųjų pasaulio valstybių – Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir JAV – buvo pasirašytas 2015-aisiais, po ilgiau nei dešimtmetį vykusių sunkių derybų. Tuo metu JAV prezidento pareigas ėjo Barackas Obama.
Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominių bombų, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
Šį žingsnį Vašingtonas žengė nepaisydamas fakto, kad Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA), kuriai pavesta stebėti, kaip Iranas vykdo susitarimo sąlygas, paskelbė, kad šiitiška respublika laikosi savo įsipareigojimų.
„Režimo lyderiai, ypač aukščiausi Irano revoliucinės gvardijos ir specialiųjų pajėgų „al Quds“ vadovybės nariai, tokie kaip Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis), turi pajusti skaudžias savo prastų sprendimų pasekmes“, – sekmadienį pažymėjo JAV diplomatijos vadovas.
