Tai kokios tos ISTORIJOS pamokos?
Ko turime(privalome) pasimokyti?

Ar galima trumpiau?
Gal kokią formulę ar modeliuką?

O dabar ką kartojame: istorija istorija. O kas toliau?

Paleckis pats į save ugnį šaukia, jam nesvarbu, ar myli jį, ar žavisi, ar nekenčia ir apspjaudo- kad tik dėmesio netrūktų, bet kokia kaina, bet kokiom priemonėm; nedaug trūksta, kad laikysim jį šoumenu, minedu, bet ne politiku

Kol kas Lietuvoje nesimokoma net iš istorijos pasikartojimų. Nenuostabu - kritiško istorijos vertinimo beveik nėra. Deja, Lietuva nėra tik didvyrių žemė...

Kiek išgėrei?

Jūsų pastaba paliečia esminę Gegužės 3-oios konstitucijos problemiškumo lietuviams dalį. Bet argi aš ją savo straipsnyje neigiu? Juo labiau – džiūgauju? Aš tik sakau, kad Oginskio knyga padeda „geriau suprasti argumentus tų, kurie mano esant tikslinga šio įvykio neužmiršti“. Komentarų skiltyje to klausimo, žinoma, neišsiaiškinsime, tačiau čia noriu tik pastebėti, kad neįmanoma vertinti šios konstitucijos atsietai nuo to meto istorinio konteksto ir kitų alternatyvų, kurios buvo įmanomos anuo metu. Blogiausia, kad istorija nepripažįsta tariamosios nuosakos: kas būtų buvę, jeigu būtų buvę... Oginskis įsitikinęs, kad jeigu Gegužės 3-osios konstitucija būtų priimta bent 1,5 metų anksčiau – valstybė būtų buvusi išgelbėta. Bet kas tada būtų buvusi ta valstybė šiandien, kur būtume mes, lietuviai, kur gudai, kur ukrainiečiai? Tautinė sudėtis, tikriausiai, būtų visai kitų proporcijų. Kokių? Niekada neatsakysime į tą klausimą. Verčiau pasigilinti į kitą: kas yra šiandieninio lietuvio tapatybė? Ar Abiejų Tautų Respublika yra taip pat ir jo istorinės, socialinės kultūrinės patirties dalis, ar tai jau „nebe mūsų pupos“, paliekame visa tai lenkams, gudams, ukrainiečiams ir rusams, o mes tenkinamės laistydami smetoninės Lietuvos rūtų darželį? Man atrodo, kad tai be galo rimtas klausimas. Istorinės Lietuvos politinis, socialinis, kultūrinis paveldas, net ir „juodmargių“ laikų, tiek bus mūsų, kiek mes jį pajėgsime šiandien reflektuoti ir pavesti savo praktinės raiškos imperatyvu.

Straipsnis pilnas keistų prieštaringumų. Pavyzdžiui, piktinamasi tais, kurie užgaulioja A. Paleckį bei kitus mūsų politikus, kartu apeliuojant į L. Donskio straipsnį "Visų kova prieš visus?". Nors būtent pats L. Donskis bene pikčiausiai puolė A. Paleckį, išvadindamas jį net dvasios liumpenu...

Arba, tarkime, bjaurimasi, jog "visa valstybės santvarka, pasak. A. Šapokos, „mažesniuosius vertė pataikauti, šliaužioti prieš galinguosius“. Ir drauge, kaip sektinas valstybės tvarkymosi pavyzdys, giriamos tuometinė Rusija ar Prūsija, kuriose "kilo galingos absoliutinės monarchijos, su milžiniškomis nuolatinėmis armijomis, kai visas valstybės gyvenimas ten buvo paklusnus valstybės valdžiai, t.y. monarchui..." Ir kur pataikavimo
galingiesiems atitinkamai buvo nepalyginamai daugiau nei Abiejų Tautų Respublikoje...

Ir taip toliau, ir panašiai... Žodžiu, straipsnis didele dalimi yra "be ryšio"...

Geriausiai tai savo laiku ,Vydunas yra aprases lietuvio geneologine prigimti,atskleisdamas jo asmenybes prigimti.Ese prasideda tiesa:" Pirmiausiai jie papjove Mindauga ir tt." bet kazkodel sito niekas nedrista spausdinti?Perdaug kartu? Ir viskas sekmingai tesiasi toliau... .

Prie straipsnio negaliu " prisikabinti". Taip sakant, kad jau ir laikas , "panelei" - pilnametystė. Turėtų baigtis vaikystės svajonės ir euforijos, išorinio šiuolaikiškumo ir prabangos, laisvo elgesio demonstravimas , senelių ir tėvų klaidų skaičiavimas.
Reikia pradėti pačiai gyventi: išmokti saiko prie stalo ir kultūros gatvėse, pagalvoti apie švietimą ir mokslą, kultūrą ir meną..., o taip pat ir apie gydymą ir pensiją.
Gerai, kad jau apie tai pradedama mąstyti, reiškia galimas ir "subrendimas".
Pradedama suprasti, kad tiesa - reliatyvi sąvoka, asmeninė tiesa - kiekvieno pergyventa tiesa. Už ją daug svarbesnė susitarimo tiesa, o absoliučios tiesos iš viso nėra. Laisvė nėra abstrakti , ji priklauso nuo susitarimo. O žodį "nepriklausomybė" šiame globalizacijos amžiuje reikėtų keisti į "priklausomybė" įvertinant nuo ko , kiek ir kaip.
Gana drąsus autoriaus straipsnis, bet teisingas. Net pacitavo V. Putino žodžius. O ką, ar neteisingai jis pasakė?

Vidmantai, kad perskaitete Oginski, tai aisku, bet ar perskaitete visa geguzes 3-osios konstitucija, yapc ta vieta, kur rasoma, kad panaikinamas LDK valstybingumas? Tai del ko cia taip dziaugtis?

Mindaugas ir tas krito ne gindamas nuo užpuolikų savo valstybės „rubežius“, bet buvo nužudytas savųjų, iš pasalų, įskaitant ir abu jauniausius jo sūnus, kad neliktų ir teisėtų įpėdinių

Atdiprašau kai važiuosit pro Utena pasidomėkit?Kada pirma sik >>>Kokia proga pamineta...UTENA?Kal tai.Kad Žiamaičius užrašis.Visi pamena...Ir kaip tai paskiasniais metais.Teotonai.Neprisiminia Seliu....Kai del Žiamaičiu sprečijas...
Kaip Anglu kokstai politikas sakis..Esa mes pasirušia kovot IKI paskutinio.Kraujo lašo..Musu sajunginko..Ir tai dar but gerai...Bet kad gi pats kurstes....