Vos tilpęs į salę didelis būrys juodais gedulo drabužiais vilkinčių architektų, pirmadienį atėjusių morališkai palaikyti savo kolegą, nepadarė įspūdžio Kauno apygardos teismui. Teismas paskelbė nutartį, kuria, pagal investuotojų prašymą, priteisė jų naudai iš architekto Algimanto Kančo įmonės bei jo šeimos 1,3 mln. litų nuostolių atlyginimo.
Architektas A. Kančas – „Akropolio“ centro, būsimojo naujo „Merkurijaus“ statinio Laisvės alėjoje, įspūdingų gyvenamųjų namų daugelyje Lietuvos vietų bei kitose šalyse autorius – nesutinka su tokiu teismo sprendimu, todėl žada nutartį skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Daugiau nei prieš metus buvo areštuotas A. Kančo įmonės ir jo šeimos turtas. Pernai pavasarį teismui buvo pateiktas ieškininis pareiškimas dėl būtinybės priteisti užsakovo naudai net 3,8 ml. litų.
Architektų (šios profesijos atstovės yra ir jo žmona bei judviejų duktė) šeima teisme atsidūrė dėl prieš keliasdešimt metų prieš Nemuno salą pastatyto vieno iš Kauno „monstrų“ – apleisto viešbučio „Respublika“ statinio rekonstrukcijos ir greta jo buvusių Kauno 1–osios kepyklos statinių, kurie jau nugriauti, sklypo projektų.
Užsakovai – bendrovės „Fugetė“ ir „Kauno verslo rūmai“ – beveik prieš dvejus metus pradėjo su architektu bylinėtis, net nepradėjusios jokių investicijų. Jie apkaltino įmonę „Kančo studija“, kad ši laiku ir gerai neatliko visų maždaug prieš penketą metų suderėtų darbų.
Architektas A. Kančas viešai yra sakęs, kad investuotojai apsigalvojo (gal neturi už ką) su ta „Respublika“ ką nors daryti, gal tikėjosi daugiau išlošti objektą pardavę nei jį baigę statyti. Ir visai be jokio pagrindo pavertė projektuotoją, jo nuomone, savo finansinių problemų „kaltininku“.
„Respublika“ Kaune, prospekte prieš Nemuno salą, pradėta statyti 1988 metais, primena ELTA. Kiek iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pastatyta, tiek dabar liko. Tiesa, „Respublikai“ priklausę garažai bei kiti statiniai neaiškiomis aplinkybėmis anksčiau perėjo į privačias rankas.
Valstybinė firma „Respublika“ įregistruota 1990 m. gruodį. Po dvejų metų ji buvo viena iš steigėjų įkuriant bendrą Lietuvos ir Šveicarijos įmonę UAB „Respublika Falkenhorst“. Valstybinės firmos įnašas (nebaigtas statinys) sudarė 41 proc. (193400 Lt) bendrovės kapitalo. Po indeksacijos vertė išaugo iki 5,7 mln. litų. Užvirus kovai teismuose dėl įstatinio kapitalo didinimo, pasirašytasis UAB „Respublika – Falkenhorst“ kapitalas siekė tik 471 tūkst. 700 Lt.
Likviduoti valstybinę firmą „Respublika“ Kauno miesto taryba nusprendė tik 1998 metų gale. Kitų metų kovą iš savivaldybės privatizavimo fondo paskirta 402 tūkst. 700 Lt nuostoliams dengti, birželį – dar 325 tūkst. Lt.
2002 metų kovo mėnesį bendrovei „Falkenhorst – Respublika“ buvo iškelta bankroto byla. Viešbutis „Respublika“ parduotas 2004 m. liepą. Bankrutuojančios bendrovės administratorius po kelių mėnesių savivaldybei pranešė, kad „lėšų patenkinti teismo patvirtintus finansinius reikalavimus neužteks.“
Kadastro duomenimis (2003 07 14), viešbučio statybos baigtumas siekė 63 proc., atkuriamoji vertė – 15,12 mln. Lt, vidutinė rinkos vertė – 16,63 milijono litų. Kauno miesto savivaldybė, turėdama 41 proc. UAB „Respublika – Falkenhorst“ akcijų, apie viešbučio pirkimo – pardavimo sandorio rezultatus oficialiai net nebuvo informuota.
Tarp A. Kančo įmonei užsakytų parengti „Respublikos“ bei šalia esančio kvartalo projektų užsakovų yra vienas iš nebaigtą statyti viešbutį 2004–aisiais įsigijusios firmos atstovas. Tai – buvęs UAB „Respublika – Falkenhorst“ bankroto administratorius Gintaras Kviliūnas. Jį architektas A. Kančas žurnalistams bei kolegoms minėjo kaip pagrindinį bėdų, užgriuvusių projektuotojų šeimą ir jos verslą, iniciatorių.
