Jūsų laidotuvės – paskutinė galimybė palikti žemėje savo angliavandenilinį pėdsaką. Tačiau viena Švedijos biologė tvirtina išradusi ekologiškai švarų būdą šiam pasauliui palikti: palaikai apdorojami naudojant sublimacinio džiovinimo technologiją, paverčiami dulkėmis ir supilami į dėžutę iš organinės medžiagos. Paprastai mažiau nei po metų jie pavirsta kompostu, rašo britų dienraštis „The Times“.
Pasak dienraščio, šį laidojimo būdą išradusi 51 metų biologė Susanne Wiigh-Maesak užsitikrino Švedijos vyriausybės ir Liuteronų bažnyčios, kuriai atiteks 5 proc. biologės įkurtos bendrovės akcijų, paramą.
„Aš norėčiau, kad sublimacinio džiovinimo metodas įsitvirtintų sparčiau“, - interviu neseniai pareiškė Švedijos kultūros ministrė Lena Adelsohn Liljeroth. Ji šį laidojimo būdą laiko ekologiškai švaria alternatyva kremavimui, teršiančiam aplinką švinu ir dioksinais, bei tradiciniam laidojimui žemėje, kurį naudojant palaikai labai ilgai ỹra ir dažnai užteršia gruntinius vandenis. Tačiau nei pati išradėja, nei kultūros ministrė nesitikėjo, kad šiai idėjai, kuri gali aukštyn kojomis apversti mūsų supratimą apie paskutiniąją žemišką kelionę, pasipriešins švedų biurokratai, rašo „The Times“.
Jönköpingo mieste Švedijoje jau turėjo pradėti veikti pirmasis sublimacinio palaikų džiovinimo įrenginys, vadinamasis „Promotoriumas“, turėjęs pademonstruoti pasauliui angliavandenilių balansą nepažeidžiančių laidotuvių tikroviškumą.
Kone šimtą Susanne Wiigh-Maesak įkurtos bendrovės „Promessa“ sublimacinio džiovinimo mašinų jau užsisakė Pietų Korėja, šia technologija susidomėjo D. Britanijos, PAR ir JAV miestai. „Ekologiškų laidotuvių“ Jönköpinge laukia jau dešimt velionių, įskaitant du ponios S. Wiigh-Maesak giminaičius, pasakoja dienraštis.
Tačiau vietos valdžia tvirtina, kad žmonės dera laidoti tradiciniais būdais. Sunku pasakyti, kiek dar reikės laukti, kol bus galutinai sankcionuota ši laidojimo naujovė. Ekologiškų laidotuvių pageidavusių žmonių palaikai jau 6 metus laikomi šaldytuve, o tai viršija įstatymo nustatytą ribą.
Tokia situacija slegia S. Wiigh-Maesak. „Manau, kad reikia gerbti paskutinę mirusiųjų valią, o jie labai aiškiai pareiškė, kaip turėtų būtų pasielgta su jų kūnais“, – tvirtina jis.
Pasak dienraščio, abejonių dėl tokio laidojimo būdo sukėlė prielaida, kad žemėje gali likti skystojo azoto, kuris naudojamas sublimaciniam džiovinimui, likučiai bei kitos potencialiai pavojingos medžiagos. Kadangi palaikai bus laidojami ne 2 metrų, kaip įprasta, o tik 70 centimetrų gylyje, prieš duodant sutikimą tokiam laidojimo būdui reikės atlikti grunto tyrimus, rašo „The Times“.
Susanne Wiigh-Maesak pabrėžia, kad jos metodas kur kas „draugiškesnis“ aplinkai, nei kitos laidojimo alternatyvos. „Jei mus sudegina ar užkasa, visi mūsų organiniai toksinai patenka į atmosferą ar vandenį“, - pabrėžia ji.
Biologės išrastas laidojimo būdas susideda iš keturių etapų, pasakoja dienraštis. Pirmiausia žmogaus palaikai užšaldomi. Po to jie kartu su karstu panardinami į skysto azoto vonią. Čia jie atšaldomi iki minus 196 laipsnių pagal Celsijų. Vanduo ir kiti kūno skysčiai išgaruoja, ir kūnas tampa trapus kaip stiklas. Po to palaikai patenka ant vibracinio preso, kuris juos greitai paverčia 25 – 30 kilogramų rusvai gelsvos spalvos miltelių. Tada virš jų pakabinamas magnetas, kuris pašalina įvairias metalines priemaišas, pavyzdžiui, plombų ar kardiostimuliatorių liekanas. Galiausiai milteliai suberiami į iš krakmolo pagamintą suyrančią dėžę ir užkasami.
Maždaug po pusmečio, ilgiausiai – po metų – kūnas tampa grunto dalimi. Pasak pačios S. Wiigh-Maesak, ji norėtų, kad jos palaikai patręštų virš jų pasodintą rododrendrą, rašo dienraštis.
Sutinkamai su ES šalių įstatymais dabar krematoriumai privalo įsirengti naujus valymo įrenginius, mažinančius atmosferos taršą. Mažesnėms laidojimo paslaugų įmonėms sublimacinis džiovinimas gali tapti pigesne kremacijos alternatyva. Tačiau iš pradžių reikia organiniais milteliais paversti Jönköpinge laikomus palaikus, kad būtų įrodyta, jog švediška ekologinio laidojimo technologija veikia nepriekaištingai, rašo „The Times“.
