Lietuvoje šiais metais pablogėjusią traumų ir mirčių darbe statistiką papildė ir padažnėjusios nelaimės Panevėžio apskrities įmonėse. Šiemet Panevėžio apskrityje padaugėjo nelaimingų atsitikimų darbe. Pernai jų buvo registruota šeši, arba 9,3 atvejo šimtui tūkstančių darbuotojų, o šiemet jau aštuoni – tai sudaro 13,2 atvejo šimtui tūkstančių darbuotojų.
Žmonių žūtimis pasibaigusių nelaimių ir 2009-aisiais, ir 2010-aisiais apskrityje įvyko po aštuonias, tačiau pernai tai sudarė 12,5, o šiemet – jau 13,2 atvejo šimtui tūkstančių darbuotojų.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos duomenimis, šiais metais sunkių traumų patyrė Panevėžio rajone, Trakiškyje, veikiančioje Ramintos Barauskienės įmonėje, Panevėžio miesto įmonėse „Krovita“ ir „Skydmedis“, Pasvalio rajono „Naradavos“, Rokiškio rajono „Rokiškio sūrio“ bendrovėse, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje dirbantys žmonės.
Po vieną darbuotoją, mirtinai susižalojusį darbe, neteko Krekenavos bendrovė, Panevėžio miesto įmonė „Ineta ir draugai“, Rokiškyje įsikūrusi Žydrūnės Valiulienės įmonė, Kupiškio rajono Daukučių žemės ūkio bendrovė, Panevėžio rajono Kurganavos pagrindinė mokykla. Praėjusią savaitę sprogus šildymo katilui, žuvo dar trys darbuotojai Biržuose.
Aplaidiesiems – baudos
R. Trotos teigimu, dažniausiai darbuotojai nukenčia dirbdami statybos, statybos ir remonto, krovimo ir iškrovimo, transportavimo, sandėliavimo, miško kirtimo darbus. Minėti trys biržiečiai žuvo būdami įmonės teritorijoje, dar viena mirtis ir du sunkūs sužalojimai įvyko atliekant kanalizacijos įrenginių, šilumos tinklų remontą, eismo įvykio įmonės teritorijoje metu.
„Nelaimių taip pat neišvengiama darbovietėse, kuriose pažeidžiami elektrosaugos reikalavimai, trūksta vidinės kontrolės, netinkamai organizuojami pavojingi darbai, neįvertinta rizika darbo vietose“, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas.
Šiais metais darbo inspektoriai jau nubaudė 31 įmonės vadovą arba jų įgaliotą asmenį.
„Mažesnių ar didesnių problemų pasitaiko beveik kiekvienoje įmonėje. Kviečiu darbdavius – įmonių vadovus ar jų įgaliotus asmenis – daugiau bendradarbiauti su Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnais. Mes visada pasirengę padėti darbo saugos konsultacijomis“, – teigia R. Trota.
Skyriaus vedėjas pabrėžia, kad Valstybinė darbo inspekcija nebaudžia darbdavių, jeigu šie savo iniciatyva kviečiasi darbo inspektorius į savo įmones.
„Mūsų pareiga suteikti informaciją, nurodyti pažeidimus ir duoti laiko tiems pažeidimams ištaisyti. Atvykę į įmonę mūsų inspektoriai bendra tvarka surašo reikalavimą pašalinti pažeidimus, ir sutariama, per kiek laiko tie pažeidimai bus pašalinti. Tokiu atveju net ir už aptiktus didelius pažeidimus bauda nėra skiriama“, – tvirtino R. Trota.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius neseniai persikėlė į buvusius Panevėžio apskrities viršininko administracijos rūmus.
Žiemą – papildomi rūpesčiai
Į klausimą apie darbdavių prievoles pasirūpinti savo darbuotojų saugumu paspaudus šalčiams, R. Trota sakė, kad atėjus žiemai darbuotojams kyla daugiau pavojų einant į darbą ir iš jo.
„Įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų nuolat valomos ir barstomos jų teritorijos, o Savivaldybė ir kelininkai – kad nebūtų slidžios gatvės ir šaligatviai“, – akcentavo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas.
R. Trotos teigimu, darbdaviams taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad kabinetų šildymas nepažeistų higienos normų, kad lauke dirbantys žmonės dėvėtų specialius apsauginius drabužius, turėtų patalpą nueiti pasišildyti.
Darbo sauga – podukra
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nuo šių metų pradžios darbe jau žuvo 47 žmonės – palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šalyje žuvusiųjų darbe skaičius 100 tūkstančių darbuotojų padidėjo beveik 15 procentų. Kai kuriose apskrityse šis rodiklis itin išaugo: Klaipėdos apskrityje – 6,5 karto, Telšių – 4,2 karto, Šiaulių, Alytaus – 57 procentais, Vilniaus – daugiau nei 47 procentais.
Ypač sparčiai šiemet daugėja sunkių nelaimių darbe. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių nelaimių 100 tūkstančių darbuotojų padaugėjo beveik 26 procentais – sunkiai nukentėjo 103 darbuotojai.
Daugiau nei pusė visų ištirtų mirtinų ir beveik 42 procentai sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant pavojingus darbus: dirbant krovos darbus, įskaitant krovinių tvarkymą ir transportavimą, kertant mišką, dirbant dėl elektros srovės poveikio pavojingose patalpose, šuliniuose, iškasose, tranšėjose, grūdų sandėliuose. Dažnai nelaimėse darbe nukenčia ar žūsta reikiamai nemokyti, neinstruktuoti apie darbo vietoje esamus ir galimus atsirasti pavojus ar pavojingus darbus darbuotojai, taip pat jauni, profesinės patirties bei kvalifikacijos neturintys žmonės.
Pagal praėjusiais metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atliktą 31 Europos šalies įmonės apklausą, įmonių, kuriose periodiškai keliami saugos ir sveikatos klausimai aukšto lygio vadovybės posėdžiuose, procentas Lietuvoje yra mažiausias.
