Valstybės institucijų tarnautojams kitąmet teks pakovoti dėl darbo vietų. 2010-aisiais daugelis šių įstaigų gyvens iš gerokai mažesnių asignavimų nei šiemet, todėl jų vadovai jau svarsto, ką daryti - mažinti algas, atleisti žmones ar leisti juos nemokamų atostogų.
Taupant pinigus daugumai valstybės institucijų apkarpyti asignavimai darbo užmokesčiui. Seimo kancleris Jonas Milerius bene pirmasis pradėjo mažinti darbuotojų skaičių - į pensiją išleista 20 Seimo kanceliarijos klerkų. Kanclerio teigimu, dėl taupymo į pensiją teks išeiti visiems pensinio amžiaus sulaukusiems jo pavaldiniams. Tokių tarnautojų kanceliarijoje liko 30.
Nori išsaugoti specialistus.
Šių metų biudžete Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo užmokesčiui buvo numatyta skirti 62,3 mln. litų, įpusėjus metams ši suma sumažinta iki 55,5 mln. litų. Kitų metų biudžete Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo užmokesčiui numatyta dar mažiau - apie 48 mln. litų. Pasak J.Mileriaus, akivaizdu, kad tokios sumos visų darbuotojų algoms neužteks. "Ieškosime būdų, kaip išsaugoti reikalingiausius žmones, mėginsime išsiversti", - tvirtino jis.
J.Mileriaus teigimu, nors ir sunkmetis, valstybės institucijoms nereikėtų švaistytis žmonėmis. "Ypač tais, į kurių tobulinimąsi valstybė investavo daug pinigų. Nereikia pamiršti, kad 2013 metų antroje pusėje Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungai (ES). Mums reikės specialistų. Ką darysime, jeigu juos dabar atleisime? Mano galvoje sukasi kelios išeitys, bet nesu pasirengęs viešai apie tai kalbėti", - tvirtino kancleris. Paklaustas, ar kitais metais Seimo kanceliarijoje planuojama mažinti atlyginimus, J.Milerius atkreipė dėmesį, kad per šiuos metus Seimo kanceliarijos darbuotojų algos sumažėjo daugiau nei trisdešimt procentų. "Man sunku įsivaizduoti, kaip jas dar galima sumažinti", - sakė pašnekovas.
Gresia atleidimai
Ministerijų darbuotojų algoms kitų metų biudžete numatytos dešimtadaliu mažesnės sumos.
Pasak ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, ministerijų vadovams teks rinktis iš dviejų nemalonių sprendimų - arba mažinti tarnautojų algas, arba dalį jų atleisti. Ministro pirmininko tarnybos tarnautojų algoms kitąmet iš biudžeto numatyta skirti 10,5 mln. litų. "Mums neteks sukti galvos, kaip sutaupyti, nes kanceliarija rudenį buvo reformuota, sumažintas darbuotojų skaičius", - pažymėjo D.Matulionis.
Susisiekimo ministerijos kancleris Alminas Mačiulis LŽ sakė, kad 2010-aisiais ministerijos tarnautojų darbo užmokesčiui skirta 1 mln. litų mažiau nei šiemet. "Jeigu matysime, kad situacija visai bloga, prašysime eiti nemokamų atostogų. Jeigu neišsiversime, kai kuriuos darbuotojus gali tekti atleisti", - neslėpė jis. Ministerijų darbuotojams, kurie tiesiogiai administruoja ES struktūrinių fondų paramą, algos gali būti mokamos iš šių fondų. "Išsiaiškinome, kiek darbuotojų administruoja ES struktūrinių fondų pinigus ir kiek tam skiria darbo laiko. Tie darbuotojai, kurie visą savo laiką skiria šioms lėšoms koordinuoti, gauna algą iš ES pinigų. Jeigu kuris nors tarnautojas tam skiria tik dalį, pavyzdžiui, 20 proc. savo darbo laiko, tokia dalis jo algos bus mokama ES pinigais. Taip darysime taupydami biudžeto lėšas", - tikino A.Mačiulis.
Žada reformą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojai iškart po Naujųjų metų eis atostogauti. Kaip LŽ sakė SADM kancleris Valdas Rupšys, nuo sausio 4-osios didžioji dalis tarnautojų gaus vienos arba dviejų savaičių mokamas atostogas. "Nemaža dalis ministerijos darbuotojų sirgo pandeminiu gripu, todėl sutaupėme šiek tiek lėšų darbo užmokesčio fonde", - tvirtino V.Rupšys. Paklaustas, ką žada daryti, kai tų lėšų pritrūks, kancleris tikino, kad SADM teks atlikti struktūrinę reformą, kuri galėtų būti pradėta antrajame 2010 metų ketvirtyje. "Kitos išeities aš nematau, teks peržiūrėti etatus ir funkcijas. Kaip nors išgyvensime šį sunkmetį", - tikino jis.
Lauryna VIRELIŪNAITĖ
