Šie sunkmečiu vadinami laikai ypač negailestingi vargšams. O jeigu dar žmogų įsuka įstatymų girnos ir prarandama Darbo biržos malonė, pasigailėjimo geriau nelaukti – sumals iki paskutinio kaulelio.
Panevėžietei Vaidai K. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dar nėra nė trisdešimties. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ši moteris kartu su dviem 4 ir 6 metų vaikais šiuo metu priversta glaustis Šeimos namuose.
Priglaudė svetimi
Rožių gatvėje agentūros „SOS vaikai“ įkurti namai atviri visoms į bėdą patekusioms vaikus auginančioms mamoms. Čia neieškoma kaltės, priežasčių ar pasiteisinimų, nekeliama klausimų, kodėl lemties keliai jas atvedė prie svetimų namų durų.
Kodėl dviejų vaikų motina Vaida K. buvo priversta prieglobsčio ieškotis labdaros organizacijoje, – ne šio pasakojimo tema. Dabar svarbiau tai, kad į bėdą patekusią moterį atstūmė dar ir valstybė: namų neturinti jauna panevėžietė praėjusią savaitę liko dar ir be jokių socialinių garantijų.
Pašalpa – pusmetį
Teises į materialinę valstybės paramą, kompensacijas, nemokamą sveikatos apsaugą ir kitas socialines garantijas Vaida K. prarado akimirksniu – tuo metu, kai buvo išbraukta iš Darbo biržos bedarbių sąrašo.
Nuo praėjusių metų vasario Panevėžio darbo biržoje registruota moteris turi kulinarės-konditerės specialybę. Vaida pasakoja, jog Darbo birža pusę metų mokėjo bedarbio pašalpą, nes darbo pagal specialybę nebuvo.
Pastaruoju metu sunkiai besiverčianti dviejų vaikų motina manė, jog eitų dirbti bet kokio darbo, kad tik gautų. Reguliariai, kaip reikalauja įstatymas, ji lankėsi pas Darbo biržos tarpininkę, bet darbo vis nebuvo. Nedarbu pasiskundė ją bei jos vaikus šiuo metu globojančiai Šeimos namų įkūrėjai ir vadovei gydytojai Marijai Zabulionienei.
Matydama, kokioje beviltiškoje padėtyje atsidūrusi globotinė, agentūra „SOS vaikai“ pabandė tarpininkauti, prašyti Darbo biržos Vaidai K. surasti nors kokį darbą.
Darbo laikas netiko
Po kurio laiko tarpininkė Vaidai darbą pasiūlė. Parašė siuntimą įsidarbinti įmonėje „Kagris“ valytoja. Tuoj pat nuskubėjusi į įmonę moteris sužinojo, kad dirbti teks pamainomis: pirmoji pamaina prasidės anksti – šeštą valandą ryto, o antroji baigsis pusiaunaktį.
„Supratau, jog galimybių tokiu laiku dirbti neturiu. Juk pati į darželį nuvedu ir parsivedu vaikus. Šeštą valandą pradėsiu dirbti, o kur iki aštuntos valandos bus mano vaikai? O vakare? Kas juos paims, parves? Ir kas bus su jais iki vidurnakčio?“ – apgailestavo moteris.
Pasikalbėjusi su darbdaviu ir supratusi, jog dirbti šio darbo negalės, taip ir pasakė. Darbdavys ant siuntimo užrašė, jog dėl netinkančių darbo valandų dirbti atsisakė. Su šiuo siuntimu Vaida K. grįžo į Darbo biržą.
„Tarpininkė žadėjo paskambinti“, – prisimena moteris. Tačiau po poros dienų nuėjusi į Darbo biržą sužinojo, kad ji jau išbraukta iš sąrašo.
Tik po metų
Yra toks įstatymas – darbo atsisakęs bedarbis nebegali turėti bedarbio statuso. O nebūdamas registruotas Darbo biržoje pilietis negali pretenduoti į jokią valstybės paramą – į pašalpas, kompensacijas, nemokamą vaikų maitinimą. Norėdamas naudotis sveikatos apsaugos įstaigų paslaugomis, privalo pats mokėti sveikatos draudimo įmokas į Ligonių kasą.
Darbo ieškotis tenka pačiam, o vėl registruotis Darbo biržoje bus galima tik pusei metų praėjus. Be to, teisė į daugelį socialinių garantijų vėl atsiras tik šešiems mėnesiams nuo registracijos praėjus.
Vaida K. pasijuto nežinanti, nei kur jai eiti, nei ką daryti: išvaryta į nežinią, kaip liaudis sako, šunims šėko pjauti.
„Aš dabar visus metus būsiu tarsi ne Lietuvos pilietė“, – dviejų vaikų motina jaučiasi neteisingai nuskriausta. „Jeigu du ar tris kartus darbo būtų pasiūlę, o aš visų jų būčiau atsisakiusi, dar suprasčiau, o dabar siūlė tik tą vienintelį man visiškai netinkamomis valandomis ir be jokio perspėjimo išbraukė“, – guodėsi Vaida, tačiau rankų, tikino, nenuleisianti – be darbo bandys nesėdėti, greičiausiai įsigys patentą ir eis dirbti pas ūkininkus.
Braukia šimtais
Remiantis Lietuvoje galiojančia tvarka, atrodo, jog su šia bedarbe pasielgta teisėtai. „Įstatymas numato, kad jei bedarbis atsisako siūlomo darbo, jis šešiems mėnesiams yra šalinamas iš Darbo biržos“, – aiškina Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas.
Per pirmus du šių metų mėnesius iš Panevėžio darbo biržos už reikalavimų pažeidimus išbraukta 517 bedarbių. Pernai kas mėnesį bedarbio statuso netekdavo apie 285 žmones. Visi jie tik po pusmečio vėl galės pretenduoti į valstybės teikiamas socialines garantijas.
Apžvelgdamas nūdienos darbo rinkos situaciją, direktorius pabrėžė, kad nuo praėjusių metų vidurio darbo vietų pradėjo gerokai daugėti. Anksčiau per mėnesį būdavo registruojama apie 350, dabar jau 800 darbo vietų. Šiuo metu Darbo biržoje registruota 11 tūkstančių 400 bedarbių.
„Situacija tokia: aiškiai matyti, jog daliai bedarbių rasti darbą nenaudinga ir visai nereikalinga. Jų tikslas – tiesiog būti registruotiems Darbo biržoje ir gauti visas lengvatas. Darbdaviai, kuriems reikia darbuotojų ir kuriems siunčiame žmones, prisiklauso įvairių pasiteisinimų, kad tik jų neįdarbintų. Tai mama serga, tai vaikai, tai darbo valandos netinka. O priežastis dažnai, kaip greičiausiai ir šios moters, – nenori dirbti, nes pašalpas gauna didesnes negu gautų atlyginimą dirbdamas“, – svarsto Panevėžio darbo biržos direktorius.
Per raudoną nevalia
„Jeigu pėsčiasis kerta gatvę neleistinoje vietoje, degant raudonam šviesoforo signalui, jis yra baudžiamas. Taip pat ir Darbo biržoje – atsisako bedarbis siūlomo darbo, vadinasi, jo jam nereikia. Visi turi elgtis pagal taisykles“, – sako V. Trofimovas.
Direktorius sako pritariantis dabar vykstančioms diskusijoms, kad socialiai remtini žmonės būtų registruojami visai kitose institucijose, o Darbo biržai liktų tik tikrai darbo ieškantieji.
„Dabartinė tvarka iškreipia tikrąjį darbo rinkos veidą. Sunku suprasti, kam tikrai reikia darbo, o kam tik socialinių garantijų“, – sakė V. Trofimovas. Jis mano, kad Darbo birža taip pat neturėtų būti represine, už prasižengimus baudžiančia įstaiga.
„Darbo biržos tikslas – surasti bedarbiams darbo. Ir joks kitas. Tarpininkė pasielgė teisingai, išbraukdama atsisakiusią dirbti bedarbę iš Darbo biržos. Jeigu ji, gavusi atsisakymą dirbti, neišbrauktų bedarbio iš sąrašų, pati būtų nubausta. Valstybinė įstaiga privalo laikytis įstatymų“, – sakė direktorius.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
