Verslininkas, atlikėjas ir gerai žinomas kultūrizmo šakos atstovas Vytautas Medineckas, dar pažįstamas Ironvyto slapyvardžiu, sutiko atsakyti į skaitytojams rūpimus klausimus apie sporto kultą bei atskleidė motyvuojančią formulę, kuri gali padėti atsisakyti svaigalų.
Ar sutinki, kad sportas praranda įprastą reikšmę „sveikata“ ir tai tampa tiesiog mada?
Sportas nėra sveikata. Sveikata yra mankšta. Nėra sportininko, kuris nesekintų organizmo. Vardan pasiekimų, vardan kūno formų, žmonės alina svarbias organizmo dalis. Pavyzdžiui, dviratininkai, bėgikai alina kelių, pėdų sąnarius. Ar tai yra mada? Taip, tikrai. Tačiau, manau, sveikintina yra tai, jog jaunimas leidžia laiką sporto klubuose. Geriau sportas nei valkiojimasis gatvėmis ir svaigalai.
Vyrai visuomet norėjo atrodyti atletiškai, tačiau kodėl to dabar siekia ir vis daugiau moterų?
Gražus pilvo presas, stangrios kojos ir riestas užpakalis išties labai estetiškai atrodo. Vyrų akys tuo tikrai džiaugiasi. Žinoma, yra ir moterų, kurios tokių formų pasiekti tiesiog negali ir, galbūt, matydamos tuos ištreniruotus kūnus, ima savimi nepasitikėti. Tačiau, kaip jau minėjome, pumpuoti raumenis yra madinga, o mados greitai keičiasi. Gali būti, jog netrukus tie treniruoti kūnai vyrams atrodys nebepatrauklūs. Jie imsis dairytis į putlesnes. O ir šiaip, vyrams norisi ne vien gražios išvaizdos, bet ir bendravimo, asmenybės. Jei žmogus turi tik gražų užpakalį ir gražias rankas, bet neturi ką pasakyti, išskyrus tai, kad kas kelias valandas valgo vištienos krūtinėlę, nemanau, kad su juo galima rutulioti ilgesnius santykius. Ateis metas, kuomet tos pačios sporto klubų gražuolės nuspręs, jog verta atsiversti knygą ir pasisemti žinių. Kuriai malonu būti vadinamai tik sekso objektu?
Turbūt labai retai vyras nenorėtų stipraus, raumeningo kūno. Ar tai lemia prigimtis?
Dideli raumenys – lyderio savybė. Jei kūnas raumeningas, reiškia, kad vyro organizme gausu testosterono. Atletiškas vyras visuomet jausis labiau pasitikintis savimi, jam seksis visose srityse. Štai todėl mes to ir siekiame. Dar viena priežastis – noras patikti priešingai lyčiai. Kad ir kaip visi tai neigtų, tokia yra mūsų prigimtis. Moterims patinka stiprūs vyrai, už kurių jos galėtų jaustis kaip už sienos.
Kalbant apie savo patirtį, mane sportuoti įkvėpė garsūs herojai iš filmų. Tai formavosi nuo vaikystės. Žavėdavausi Arnoldu Schwarzeneggeriu, Silvesteriu Stalone ir kitais. Įsivaizdavau, kad vyras turi būti didelis, stiprus, išsiskirti iš minios. Žinoma, dar kartą pasikartosiu, kad pritariu nuomonei, jog sportas yra naudingesnis užsiėmimas nei svaigalai ir kiti žalingi įpročiai.
Viename interviu minėjai, kad anksčiau ir pats piktnaudžiavai svaigalais. Kada padėjai tam tašką?
Gerti ir rūkyti pradėjau būdamas dar labai jaunas. Esu kilęs iš rajono, kuriame gyvena daug asocialių šeimų. Nors mama mane auklėjo visai kitaip, aš vistiek jausdavau potraukį prisijungti prie bendraamžių. Žinoma, kaip ir daugelis, kuomet mama ar brolis pagaudavo mane išgėrusį ar parūkiusį, jausdavau didžiulę kaltę. Tačiau, net ir pradėjęs lankyti sporto salę, prieš ir po treniruotės taip pat parūkydavau. Po kažkiek laiko visgi rūkymą prisiverčiau mesti, tačiau alkoholio vistiek neatsisakydavau. Tai tiesiog atrodydavo labai kieta, juk visi draugai gerdavo. Galop, viename žurnale perskaičiau, jog alkoholis kenkia baltymų sintezei. Žodžiu, viso darbo salėje rezultatai po išgertuvių nusibraukia. O aš dirbdavau labai sunkiai. Tuomet pradėjau mažinti svaigalų kiekį, o visai jų atsisakiau būdamas 23-ejų.
Supratau, kad visuomet noriu būti sąmoningas. Pykau ant savęs, kad labai daug laiko praleidžiu baliavodamas. Juk linksma būna vos kelias valandas, kuomet šiek tiek apsvaigęs imi pliurpti nesąmones. Kitaip tariant, iššvaistai visas mintis, energetiką, o iš to nėra jokios naudos. Sekančią dieną, žinoma, blogai jautiesi, prasivartai lovoje ir vėl nieko naudingo nepadarai. Trečią, ketvirtą dieną dar irgi būdavau irzlus, pavargęs, stengdavausi atidėti darbus, dėl savo bėdų kaltindavau kitus. Suvokiau, kad nesugebu pats valdyti savo gyvenimo, o tai įmanoma tik tuomet, kada kiekvieną savo gyvenimo akimirką esi blaivas ir sąmoningas.
Pirmieji blaivūs mėnesiai buvo ne tokie ir lengvi. Visi draugai gerdavo ir dar mane skatindavo. Baisiausia buvo tai, jog aš vis dar jaučiau tam priklausomybę – norėdavau išgerti, atsipalaiduoti. Tačiau supratau, kad čia nėra tik noras atsipalaiduoti, čia mano organizmas alkoholio prašosi. Liūdniausia, kad mano šeimoje yra žmogus priklausomas nuo svaigalų. Stebėjau visą procesą, kai jis dėl savo priklausomybės prarado viską, kas jam buvo svarbu. Nenorėjau, kad ir mano gyvenimą valdytų alkoholis. Galop, net šampano paragavęs pasišlykštėdavau – nei skanu, nei naudinga. Pastebėjau, jog neišgėręs lygiai taip pat padurniuoju, pasilinksminu.
Kaip supratau, tavo aplinkoje yra išgeriančių žmonių. Ką pagalvoji, pamatęs išgėrusią merginą?
Priklauso nuo situacijos. Jei linksmai nusiteikusi, šiek tiek išgėrusi – tikrai netrukdo. Tačiau, kuomet nusigeria, svyruoja kaip koks skuduras, tai tampa našta. Prisigėrusi moteris tampa už save neatsakinga. Nesvarbu, turi vyrą, ar vieniša – ji atrodo, kaip laisvo elgesio mergina.
Visai neseniai teko pamatyti ir dar klaikesnį vaizdelį. Dalyvavau viename mados renginyje, kuriame buvo gausu išsipusčiusių damų. Deja, kaip vėliau pastebėjau, ne tokios jos ir ponios. Vos renginiui pasibaigus, visos iš rankinių traukė cigaretes, keikėsi, spjaudėsi. Štai tuomet dar labiau pasišlykštėjau.
Manęs tikrai neglumina vaizdas, kai matau vyną gurkšnojančias ir besišnekučiuojančias moteris. Tačiau yra ir tokių, kurios sugeba po butelį išgerti ir nesąmonių prišnekėti. Tiek vyrui, tiek moteriai, manau, tai neturėtų būti priimtina.
Esi labai užimtas žmogus: turi savo verslą, įrašų studiją, repuoji, daug sportuoji... Poilsiui laiko lieka, tikriausiai, ne per daug. Kaip ryte motyvuoji save imtis darbų?
Džiugu, kad turiu galimybę dažnai keisti aplinką. Jei visą dieną praleisčiau namie, tikriausiai, pramiegočiau. Pastebėjau, jog, kad ir koks pavargęs būnu po kelionių ir darbų, užsukęs į studiją atsipalaiduoju, pailsiu, įgaunu energijos. Man meditacija – muzikos klausymas. Padeda galbūt, ir tai, kad niekuomet nelaukiu savaitgalio, nes šeštadienis ir sekmadienis man yra tokios pačios dienos kaip pirmadienis ir antradienis. Kasdien veikiu tai, ką noriu: sportuoju, repuoju, dirbu, rašau ir t.t. Taip pat mane motyvuoja svajonės. Svajoju, kuriu vizijas ir noriu jas įgyvendinti.
O kokių dabar vizijų turi?
Labai daug. Viena iš jų – pasiruošti vasaros sezonui. Su kolegomis Palangoje įrenginėjame sporto salę ant jūros kranto. Tiesą pasakius, tai yra mano vaikystės svajonė. Kalbant apie verslą, papildų ir sporto prekių parduotuvę, norėčiau dar išplėsti drabužių liniją. Taip pat ne už ilgo žadame išleisti albumą. Šis procesas jau juda į pabaigą.
Esi ne tik populiarus sportininkas, bet ir atlikėjas. Kiek gerbėjų per dieną tau parašo?
Kasdien bent apie 10, daugiausiai – 15. Ne visiems iš jų spėju atrašyti, tačiau visuomet malonu gauti gerbėjų laiškų. Vieni teiraujasi apie sportą, kiti – dėkoja už muziką.
Juk būna ir blogai nusiteikusių komentatorių. Kaip reaguoji į neigiamus atsiliepimus?
Stengiuosi kuo mažiau reaguoti. Feisbuke neigiamų žinučių beveik negaunu, matyt, žmonės bijo veidus parodyti. „Youtube“ ar po straipsniais galima rasti visokių komentarų. Tačiau manęs tai tikrai neerzina. Įsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti žmogus, savo pyktį liejantis po kažkieno straipsniu. Aš esu užimtas žmogus, todėl neturiu nei laiko, nei noro rašyti blogus komentarus. Nepatinka – tiesiog išjungiu. Jei kažkam kyla noras išlieti pyktį ant kažkokio žmogaus, matyt, jam pačiam sunku susitvarkyti su savimi. Tokio žmogaus galima tik pagailėti.
Kas tave įkvepia kurti?
Labiausiai įkvepia gyvenimo įvykių sukeliamos emocijos. Nė vienos dainos nesu parašęs tik dėl to, kad reikia.
Įvardink dainą kaip pavyzdį. Kas paskatino ją parašyti?
Vienoje dainoje pavartojau keiksmažodį, dėl kurio daug kas mane pradėjo smerkti. Tuomet gimė daina „Tuzinas“, kurioje klausiu žmonių, kodėl smerkiame kitus neįsigilinę į save. Kuo skiriasi mano pasakytas keiksmažodis nuo kažkieno kito kvailų, agresyvių poelgių? Visuomenė yra linkusi taikyti dvigubus standartus. Po kito mėšlą kapsto, o savyje nieko blogo neranda.
Dar viena daina, „Aukščiau“, gimė, kai pradėjau gilintis į svajonių esmę. Žmonės visai neberanda laiko svajoti. Tačiau kaip nesvajojant gali vykti kažkokie procesai?
