Pati Irma gyvena Šiaurės Airijoje ir į Lietuvą grįžta labai retai. Tačiau spalio mėnesį ją į gimtinę tarsi parvedė nuojauta:
„Šįkart turėjau nuojautą, man buvo atostogos, pasakiau vyrui, kad gal reikia važiuoti į Lietuvą. Pirmą kartą per 14 metų pajutau, kad mane traukia grįžti į Lietuvą“, – pasakoja ji.
Irmos tėtis Vytautas gyvena Kaune, o mama Šiauliuose. Grįžusi į Lietuvą moteris užsuko aplankyti tėčio, o vėliau išvyko į Šiaulius.
„Po kelių dienų tėtis skambina, sako, kad labai prastai jaučiasi, vakar vakare jau buvo blogai. Tai buvo trečiadienio vakaras. Pirmadienį vakare mes kalbėjomės telefonu, viskas buvo gerai, antradienį vakare jis pasijuto blogai“, – tęsia Irma.
Nusiteikė blogiausiam
Moteris sako, kad jos tėtis Vytautas visuomet turėjo problemų su skrandžiu, tačiau jas gydydavo naminėmis priemonės – gerdavo sodos tirpalą.
„Paskutinius 2 metus jis neturėjo didesnių problemų su skrandžiu, tik kartais sukildavo rūgštys. Tą trečiadienį jis man paskambino ir pasakė, kad darėsi valgyti ir staiga jam pradėjo labai skaudėti. Tėtis sakė, kad šiandien gal yra geriau. Iš to, ką jis pasakė, pagalvojome, kad galbūt organizme atsirado akmenų, nes buvome su tuo jau susidūrę ir skambėjo panašiai.
Tėtis sakė, kad naktį dar pykino. Aišku, jis dar sodos išgėrė. Mano tėtis yra labai atsparus skausmui, todėl paprašiau sesės, kad nuvažiuotų ir pažiūrėtų, kaip jis laikosi. Kai sesuo nuvažiavo, pamatė, kad tėtis visas geltonas, prakaitas žliaugia upeliais ir jis net negali atsistoti, o ant skrandžio matėsi guzai“, – pasakoja Irma.
Irmos sesuo iškart iškvietė greitąją pagalbą. Paramedikai atvyko labai greitai ir iškart įtarė, kad gali būti prakiuręs skrandis. Jis buvo nuvežtas į buvusią Kauno respublikinę ligoninę, kuri dabar tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės dalimi.
„Tėtį išvežė į ligoninę apie 21 valandą 30 minučių, o 2 valandą nakties jau darė operaciją. Jį nuvežė į buvusią Kauno Respublikinę ligoninę. Mano tėtis yra neskiepytas, dėl to pergyvenome, nes buvome prisiklausę istorijų, kad neskiepytų žmonių nieks nežiūri, bet tikrai taip nebuvo. Jam aišku padarė koronaviruso testus, bet viskas buvo gerai. Jam tą naktį padarė operaciją ir ryte galėjome sužinoti, kaip viskas pavyko“, – pasakoja ji.
Vienintelis dalykas, kuris kėlė nemalonumų, buvo susisiekimas, nes patiems šeimos nariams nebuvo leista aplankyti tėčio po operacijos, o gydytojai į skambučius atsiliepdavo ne visada. Nepaisant to, visa kita, pasak Irmos, buvo puiku.
„Tą dieną, kai vyko operacija, po pietų pasikalbėjau su tėčiu telefonu. Tėtis į ligoninę papuolė praėjus 24 valandoms po skrandžio prakiurimo, buvo prasidėjęs uždegimas. Jam skrandyje prakiuro žaizda ir visas jo turinys išsiliejo ant vidaus organų.
Mes buvome nusiteikę blogiausiam, nes nežinojome tokio atvejo, kad trūkus skrandžiui išgyventų, o ypač nesikreipus pagalbos tiek laiko“, – atvirai sako moteris.
Šiandien Irmos tėtis Vytautas jaučiasi gerai, po truputį stengiasi grįžti į įprastą ritmą. Mėnesį jis turėjo labai saugotis. Gydytojai nurodė nevalgyti aštraus, rūgštaus ir labai karšto maisto, negerti kavos.
„Noriu pabrėžti, kad kyšių niekas nedavė, koronaviruso neprirašė, dėl to, kad neskiepytas, irgi nepaliko likimo valiai. Norėjau parodyti, kad geri dalykai vyksta, kad yra tas pozityvas. Socialinių tinklų erdvėje mes matome tik blogus dalykus, bet tie geri dalykai vis dar nutinka. O mes norime labai padėkoti chirurgui Linui Martinaičiui už puikų darbą“, – sakė Irma.
Kodėl prakiūra skrandis?
LSMU Kauno ligoninės Diagnostikos klinikos vadovas, gydytojas radiologas endoskopuotojas Mindaugas Gajauskas pasakoja, kad skrandžio prakiurimas nutinka retai ir dažniausiai vyresnio amžiaus pacientams.
„Dvylikapirštė žarnos prakiurimų per metus pasitaiko dešimtys. Skrandžio prakiurimų pasitaiko mažiau, bet tikrai būna kelis kartus per metus. Performacija arba skrandžio prakiurimas įvyksta dėl opos. Kartais opa gali būti ir besimptomė. Jaunesniems žmonėms dažniausiai pasitaiko dvylikapirštės žarnos prakiurimas, o vyresnio amžiaus žmonėms – skrandžio“, – aiškina gydytojas.
Pagrindinis prakiurusio skrandžio simptomas – durklo dūrio skausmas pilvo srityje.
„Jeigu žmogus turi antropinį gastritą, opos skausmų gali per daug ir nesijausti. Vienas iš pagrindinių skrandžio prakiurimo sukėlėjų yra Helicobacter pylori bakterija, kai kalbama apie opos atsiradimą. Tai bakterija, kuri gyvena skrandyje. Jai gali būti taikoma antibiotikų terapija, sekreciją mažinantys vaistai ir taip gydoma.
Tačiau, kai ji negydoma, gali įvykti ir skrandžio prakiurimas – tai gyvybei pavojinga situacija, kurios metu jaučiamas stiprus skausmas. Prakiurimo metu išsivysto pilvaplėvės uždegimas, peritonitas. Jeigu laiku nesikreipiama į ligoninę, galima ir numirti. Kuo ilgiau delsiama kreiptis į ligoninę, tuo labiau apsunkinama operacija“, – sako gydytojas M. Gajauskas.
