Gyvenimas pilnas netikėtumų. Vargu ar Seimo narys liberalcentristas Algirdas Gricius galėjo nuspėti, kad į jo sukeltą diskusiją dėl Lietuvos karių Irake įsitrauks Osama bin Ladenas. Ketvirtadienį paskelbtame garso įraše jis ragina Europos valstybes per tris mėnesius pasitraukti iš islamo šalių mainais į paliaubas.
Osama tvirtina, kad teroro išpuoliai Europos valstybėse nėra teroras, o tik teisėtas atsakymas į musulmonų puolimą Palestinoje, Afganistane ir Irake. Savo teiginį Osama papildė klasikiniu kairuolišku Vakarų politikos Artimuosiuose Rytuose paaiškinimu, susiedamas karą ir tarptautinių bendrovių interesus. Ši analizė puikiai apskaičiuota ir skirta Europos valstybių rinkėjams, ypač kairesnių pažiūrų.
Osama akivaizdžiai siekia padidinti skilimus tarp Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Europoje. Teroro išpuoliai Ispanijoje parodė, kad tai nėra toks sunkus uždavinys. Tiesa, komentuodami Osamos kreipimąsi Ispanijos pareigūnai ketvirtadienį sakė, kad jokių sutarimų ir paliaubų su teroristais negali būti. Tą patį pareiškė Britanijos ir Italijos vyriausybės. Italijoje šiuo metu kaip tik įtemptai sekamas Irake paimtų civilių įkaitų likimas. Vienas įkaitas jau nužudytas.
Tarptautinės politikos apžvalgininkai sutaria, kad Osamos pareiškimu siekiama kelių tikslų. Vienas - jau minėtas spaudimas Europos vyriausybėms, karui Irake priešinininkų argumentus paremiant teroro grėsme. Osama kalba apie susitaikymą su “šiaurinio Viduržemio jūros kranto kaimynais”, bet iš tikrųjų tai ultimatumas, panašus į tą, kuris buvo skelbtas po išpuolių Madride.
Kitas šio pareiškimo tikslas - atkreipti dėmesį į JAV prezidento George’o W. Busho ką tik padarytas nuolaidas Izraelio vyriausybei dėl dalies Vakarų Kranto žemių.
Jungtinėms Valstijoms paliaubos nesiūlomos, o šalies prezidentas G. W. Bushas vadinamas “melagiu Baltuosiuose rūmuose”. Turint omenyje Amerikos visuomenės reakcijas į pastarųjų savaičių įvykius Irake ir vykstantį prezidento rinkimų vajų, tai irgi toli siekiantis, prieš Bushą nukreiptas ėjimas. Busho varžovas Johnas Kerry kritikuoja karą Irake.
Vertindami Algirdo Griciaus pareiškimus Lietuvos apžvalgininkai sutarė, kad jis irgi rinkiminis. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys būtent dabar prakalbo apie visuomenės nuomonės tyrimą dėl lietuvių karių likimo Irake? Kodėl visuomenės nuomone pradėta domėtis dabar, o ne tada, kai karių siuntimas buvo svarstomas? Lietuvoje tikrai nebuvo daryta jokia rimtesnė apklausa dėl karo Irake. Sprendimas dėl karių buvo priimtas be jokių atviresnių diskusijų. Kodėl? Kas dėl to kaltas? Vyriausybė? Valdančioji dauguma? Kodėl opozicijoje esantys liberalcentristai tada nebandė tokios diskusijos pradėti?
Sunku pasakyti, kokia žmonių nuomonė buvo tada, bet galima spėti, kad po pastarųjų įvykių Ispanijoje ir stiprėjant susirėmimams pačiame Irake daugėja klausiančių: o mes ten ką veikiam? Apie tai, kad Lietuva gali būti teroro išpuolio taikinys, kalbėti viešai irgi vengiama. Po Madrido išpuolio vyriausybė visuomenę skubiai apramino bendriausiais pareiškimais.
Algirdą Gricių Vyriausybės ir valdančios daugumos atstovų atsakas į jo pareiškimus, atrodo, privertė trauktis ir aiškintis. Gedimino Kirkilo, Vaclovo Stankevičiaus kritika Griciui rimta, bet ar jos pakaks? Kokia bus reakcija, jei Irake lietuviai kariai pradės žūti arba jei bus įvykdytas teroro išpuolis Lenkijoje?
Osamos bin Ladeno kreipimasis dar kartą ir labai autoritetingai susieja išpuolių prieš civilius taikinius Europos šalyse pavojų su tų valstybių buvimu Afganistane ir Irake. O tai jau ne užsienio politikos, įsipareigojimų sąjungininkams ar koalicijos klausimas. Išpuolių savoje šalyje galimybė suprantama ir artima kiekvienam rinkėjui. Turint omenyje, kaip Lietuvoje iki šiol nušvietinėjami ir aptarinėjami mūsų užsienio politikos reikalai, sunku tikėtis, kad nusvertų vadinamoji valstybinė nuomonė... Tuo labiau kad iki šiol atrodė, jog Lietuvos tarptautinė laikysena vienu ar kitu klausimu yra tik Užsienio reikalų ministerijos ir kitų valstybės pareigūnų reikalas.
Taip išėjo, kad Lietuvoje diskusiją dėl karių dalyvavimo taikos palaikymo operacijose (nepamirškime, kad Bosnija irgi musulmoniškas kraštas) buvo bandyta pradėti porą dienų prieš spėjamo “Al Qaeda” vadovo pareiškimą. Džino atgal į butelį nebesukiši. Lieka laukti, kaip šis klausimas iškils artėjančiuose rinkimuose. Tegalima pasakyti, kad šiai diskusijai Lietuvos visuomenė pasirengusi dar mažiau už politikus.
