Gerbiamas LSDP pirmininko pavaduotojas savo memorandume teigia, kad Lietuvos prezidento laikysena, Užsienio reikalų ministro pasisakymai kursto antirusiškas nuotaikas. O jau tie konservatyvieji politologai ir apžvalgininkai... Regis, Vytenis Andriukaitis pamiršo ar nubraukė Sausio 13-ąją, Medininkų žudynes, tremtus ir kankintus Lietuvos žmones. Turbūt V. Andriukaitis jau pamiršo, ką reiškia savigarba ir orumas, jei apskritai jis kada nors žinojo šių sąvokų prasmę.
Jis teigia, kad Rusijos gyventojams Lietuva atrodo vis nedraugiškesnė valstybė, bet net neprisimena, kad pati Rusijos politika Lietuvos atžvilgiu yra būtent tokia: suformuoti kaip įmanoma negatyvesnį Lietuvos įvaizdį Rusijos gyventojams.
Baisiausia, kai V. Andriukaitis kalba apie pozityvią priklausomybę nuo Rusijos. Negi nesupranta, kad bet kokia priklausomybė nuo Rusijos, kuri taip mėgsta kaimyninių valstybių buvimą satelitinėmis, darys įtaką politiniams sprendimams, apskritai visam Lietuvos gyvenimui. Net dabar Rusija turi pakankamai didelę įtaką Lietuvoje, dažnas politikas stengiasi elgtis pagal rusiškus elgesio standartus. O kur dar ta neapsakoma Lietuvos žmonių meilė ir nostalgija gyvenimui iki nepriklausomybės?
Dėl Kaliningrado srities demilitarizavimo, tai, regis, geriausia būtų, jei apskritai užsimerktume ir nematytume, kaip ginkluoti Rusijos naikintuvai kada nori pažeidinėja mūsų oro erdvę, be to, dar pasisiūlytume, nors Kaliningrade yra dislokuota karinė technika, „modernizuoti jos karines bazes“. Kam, jei Rusija laiko ES šalis draugiškomis, ji tarsi stengiasi bet kokia kaina sukurti įspūdį, kad yra bet kada pasirengusi kariauti?
Ir jei LSDP frakcija Seime sumanytų reikalauti rezoliucijos, kurioje pateikiamas politinis naikintuvo katastrofos vertinimas, atšaukimo, padarytų sau nepataisomą žalą. Tuomet tikrai būtų galima kalbėti apie tai, kad LSDP yra partija, už viską aukščiau kelianti bet kokį nuolaidžiavimą ir pataikavimą Rusijai.
Beje, Rusija, po SSRS griūties prisiėmė visus buvusios valstybės įsipareigojimus. Taigi, logiškai mąstant, Rusija turėtų ir atsakyti už okupacijos metu padarytą žalą Lietuvai.
Maža to, kad LSDP pirmininkas elgiasi visai ne kaip seniausios partijos Lietuvoje pirmininkas, o vaikas, kurio kaprizus turėtų tenkinti visi aplinkiniai, tačiau netenkina, tai dar atsiranda ir pirmininko pavaduotojas, kritikuojantis ir taip trapius mūsų nacionalinės savigarbos daigus, kalbantis apie bet kokį nuolaidžiavimą Rusijai.
Esant dabartinei politinei situacijai, kuri susidarė opozicijai surinkus būtinus 36 parašus tyrimui pradėti, LSDP elgiasi ne kaip demokratinė partija, bet paprasčiausias užnugaris mūsų premjerui. Ar toks elgesys yra adekvatus, parodys laikas. Tačiau akivaizdu tai, kad toks elgesys nėra garbingas. Premjeras, kasdien keisdamas savo nuomonę, nesukuria jokio stabilumo, kurį jis taip vertina. Taip elgdamasis, jis suteikia opozicijai, pirmiausia konservatoriams, galimybę kiek įmanoma dažniau šmėkščioti TV ekranuose, kalbant apie susirūpinimą dėl tikrai ar tariamai iššvaistytų Lietuvos gyventojų milijonų.
O premjero šeimos verslas yra net labai svarbus visuomenei, nes premjeras – tautos, tos pačios visuomenės rinktas atstovas. Ir būtent tai nesuteikia teisės jam elgtis kaip tinkamam, nes jis privalo būti švarus lyg popieriaus lapas, be jokių dėmelių.