Valdžioje esantys konservatoriai-krikdemai nutarė neskubinti progresinių mokesčių idėjos įgyvendinimo, tačiau jos neatsisako.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos konservatorės-krikdemės Irenos Degutienės, šiuo metu iš Finansų ministerijos laukiama duomenų, kokią įtaką progresinių mokesčių nustatymas turės įvairiems gyventojų sluoksniams ir biudžetui.
Toks sprendimas priimtas antradienį vykusiame konservatorių-krikdemų frakcijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir premjeras bei partijos lyderis Andrius Kubilius, finansų ministras Algirdas Šemeta.
„Kol kas frakcijos sprendimo nėra - laukiame duomenų, kokią įtaką naujieji mokesčiai turėtų ir mažiausiai bei daugiausiai uždirbantiems šalies gyventojams, ir biudžetui - ar padės užkaišyti skyles. A.Šemeta nieko dar nepateikė, o tokie dalykai (mokesčių tarifų keitimas - BNS) šiaip sau „ant durniaus“ nesidaro“, - BNS sakė I.Degutienė.
Ji pabrėžė, kad frakcija turės grįžti prie progresinių mokesčių įvedimo svarstymo, nes tokių tarifų atsiradimą remia frakcijos krikdemų flangas.
„Jie remia progresinius mokesčius ir mes spręsime šį klausimą“, - tvirtino I.Degutienė.
Parlamentarės žiniomis, Lietuvoje yra 7 tūkst. asmenų uždirbančių daugiau negu 10 tūkst. litų.
„Jeigu būtų įvesti progresiniai mokesčiai, iš jų biudžetas gautų 200-300 mln. litų pajamų. Tai labai nedaug. Norint įvesti progresinius mokesčius, reikia turėti daugiau ir detalesnės informacijos apie mokesčių keitimo įtaką“, - sakė I.Degutienė.
Pasak jos, progresiniai mokesčiai, jeigu Seimas apsispręs dėl jų, galiotų tik laikina.
„Galiotų tik per sunkmetį, vėliau būtų tvarka keičiama“, - teigė I.Degutienė.
Anot parlamentarės, konservatoriai-krikdemai frakcijoje neaptarinėjo socialdemokratų siūlymų nustatyti keturis skirtingus pajamų mokesčio tarifus: per metus gautas pajamas, neviršijančias 24 tūkst. litų, apmokestinti 14 - 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, pajamas nuo 24 tūkst. litų iki 60 tūkst. litų - 18 proc., nuo 60 tūkst. iki 120 tūkst. - 25 proc., o didesnes pajamas - 40 proc. tarifu.
