V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.
Planuojama, kad V. Putinas su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi (Ebrahimu Raisiu) ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) kalbėsis apie aktualius regiono klausimus, įskaitant konfliktą Sirijoje ir Jungtinių Tautų remiamą pasiūlymą atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir kenčiant nuo Vakarų sankcijų, V. Putinas siekia sustiprinti ryšius su Teheranu – kitu griežtų JAV sankcijų taikiniu ir potencialiu kariniu bei prekybos partneriu.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pareigūnai bent du kartus lankėsi viename aerodrome Irano centrinėje dalyje, kad apžiūrėtų bepiločius orlaivius, įskaitant kovinius dronus, kurie galėtų būti panaudoti Ukrainoje, teigė Baltieji rūmai.
Teherano Mehrabado oro uoste Iranas nutiesė ilgą raudoną kilimą V. Putinui, kurį sutiko Irano naftos ministras Javadas Owji (Džavadas Ovdžis), o vėliau Kremliaus šeimininkas išvažiavo į miestą.
Tačiau bene svarbiausia, kad kelionė į Teheraną suteiks V. Putinui galimybę susitikti su R. T. Erdoganu, kuris siekia padėti tarpininkauti derybose dėl taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo, taip pat padėti derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atblokavimo.
NATO narė Turkija palaikė ar palaiko priešingas puses nei Rusija kruvinuose konfliktuose Azerbaidžane, Libijoje ir Sirijoje. Ji net pardavė ginkluotų kovinių dronų „Bayraktar“, kuriais Ukrainos pajėgos atakuoja Rusijos karius.
Tačiau Turkija neįvedė sankcijų Kremliui, todėl ji yra labai reikalinga Maskvai kaip partnerė. Turkija, kovojanti su sparčiai augančia infliacija ir sparčiu valiutos nuvertėjimu, taip pat yra priklausoma nuo Rusijos rinkos.
Šis susitikimas turi simbolinę reikšmę ir V. Putino auditorijai namuose, nes parodo Rusijos tarptautinę įtaką, nors šalis vis labiau izoliuojasi ir įsitraukia į konfrontaciją su Vakarais. Šis susitikimas vyksta kelios dienos po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito į Izraelį ir Saudo Arabiją – pagrindinius Teherano varžovus.
Jeruzalėje ir Džidoje J. Bidenas ragino Izraelį ir arabų šalis pasipriešinti augančiai Rusijos, Kinijos ir Irano įtakai.
Tačiau Izraelis palaiko gerus santykius su V. Putinu, kurie yra būtini, atsižvelgiant į Rusijos buvimą Sirijoje, Izraelio šiaurės rytinėje kaimynėje ir dažname jo antskrydžių taikinyje. Tuo metu Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai atsisako pumpuoti daugiau naftos, nei numatyta jų energetikos aljanso su Maskva patvirtintame plane.
Tačiau visos šios šalys, nepaisant ilgalaikės priešpriešos, galėtų sutarti dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant pasipriešinti Iranui, kuris plėtoja savo branduolinę programą po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išvedė savo šalį iš Teherano ir pasaulio galybių branduolinio susitarimo ir sugrąžino šiitiškai respublikai skaudžias sankcijas. Derybos dėl susitarimo atgaivinimo atsidūrė aklavietėje.
Perspėjimas dėl Sirijos
Anksčiau antradienį Iranas prieš trišalį susitikimą su Rusija įspėjo Turkiją, kad bet koks puolimas Sirijoje būtų „žalingas“.
Didžiausias dėmesys per trišalį viršūnių susitikimą oficialiai turi būti skirtas Sirijai, pagal „Astanos taikos procesą“ siekiant užbaigti daugiau kaip 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų valstybėje.
Ir Iranas, ir Rusija, ir Turkija dalyvauja Sirijos konflikte. Teheranas ir Maskva Sirijoje remia prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), o Ankara – sukilėlius.
Susitikimas vyks Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui pagrasinus pradėti naują puolimą Sirijos šiaurėje prieš kurdų kovotojus.
R. T. Erdoganą, kuris į Teheraną atvyko pirmadienį vakare, antradienį Sadabado rūmų komplekse priėmė E. Raisi, o vėliau Turkijos lyderis surengė derybas su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjumi).
Per susitikimą A. Khamenei pasakė R. T. Erdoganui, kad puolimas Sirijoje būtų „žalingas“ regionui, ir paragino šį klausimą spręsti Ankaros, Damasko, Maskvos ir Teherano derybomis.
R. T. Erdoganas šiuo klausimu vėliau kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su kolega iraniečiu ir sakė, kad kurdų kovotojai kelia „daug sunkumų“ ir Iranui, ir Turkijai.
„Turėtume solidariai, aljansu kovoti su šiomis teroristinėmis organizacijomis“, – pridūrė jis.
Prezidentai taip pat stebėjo virtinės susitarimų įvairiose srityse, įskaitant prekybą ir ekonomiką, pasirašymą.
