M. Fakhrizadehas, vienas iš pagrindinių Irano branduolinės programos autorių, lapkričio 27-ąją keliavo automobiliu į rytus nuo Teherano ir buvo nukautas prieštaringomis aplinkybėmis. Buvo skelbiama ir apie savižudžio išpuolį, bei po to sekusį automobilio apšaudymą iš kulkosvaidžio.
Irano spec. tarnybos gruodį oficialiai patvirtino, kad Irano Gynybos ministerijos Inovacijų ir tyrimų centro vadovas, fizikas Mohsenas Fakhrizadehas buvo nužudytas „labai sudėtingu būdu, pasinaudojus elektroninėmis priemonėmis. Įvykio vietoje nebuvo nė vieno žmogaus“.
Vienas iš šalies ginkluotųjų pajėgų vadų, Islamo revoliucijos sargybinių korpuso generolas Ramazanas Sharifas vietos žiniasklaidai tvirtino, kad mokslininkai buvo nužudytas itin sofistikuotu būdu – „pasinaudojus palydoviniu ryšiu“.
Irano saugumas, kaip ir jis pats, žinojo, kad Izraelio ir JAV spec. tarnybos galimai medžioja mokslininką.
2018-ųjų balandžio 30-ąją Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atvirai įvardijo M. Fakhrizadehą Irano branduolinės programos lyderiu, ir apkaltino Teheraną realizuojant projektą „AMAD“, kurio esmė – sukurti balistines raketas su branduolinėmis galvutėmis.
Anksčiau Izraelis jau likvidavo keturis Irano branduolinės fizikos ekspertus, ir tai tebuvo klausimas, kuomet bus pasiektas ir pats projekto lyderis, rašo Ukrainos žurnalistas, Jurijus Butusovas.
2020-ųjų birželio 26-ąją Parčino raketų bazėje nugriaudėjo galingas sprogimas. Dėl ko buvo įvykdyta diversija ir kokios jos pasekmės, taip ir liko nežinoma.
2020-ųjų liepos 2-ąją Natanzo branduoliniame centre nugriaudėjo stiprus sprogimas. Dėl nelaimės sustojo centrifugų branduoliniams reaktoriams gamyba.
Preciziška ataka
62-ejų M. Fakhrizadehas buvo vienas iš labiausiai saugomų asmenų šalyje, nuolatinis gyvenimas pavojuje atbukina budrumą ir atsargumą. Todėl, nepaisant turimos informacijos apie ruošiamą pasikėsinimą, paskaitos studentams, į kurią vyko fizikas, buvo nuspręsta neatidėti.
J. Butusovo teigimu, arabų žiniasklaidoje teigiama, kad M. Fakhrizadehas išvyko automobiliu kartu su žmona ir dar trimis apsaugos automobiliais. Irano valdžios atstovų teigimu, fiziko automobilis buvo šarvuotas, tačiau iš pateikiamų nuotraukų to nesimato.
Netoli Teherano, dykumose įrengtoje sankryžoje, mokslininko kortežas priartėjo prie kelyje stovinčio „Nissan“ automobiliu. Likus 150 metrų iš automobilio pradėta šaudyti į M. Fakhrizadeho automobilį. Keli tikslūs šūviai nušovė ar sužeidė vairuotoją, kuris galimai ir buvo pats M. Fakhrizadehas. Automobiliui sustojus, fizikas iššliaužė iš jo, tačiau dar prie durų sulaukė 3 ar 5 mirtinų šūvių.
Netrukus po to „Nissan“ susprogo. Tikėtina, kad nepavykus įgyvendinti pirmojo plano sušaudyti taikinį, galėjo būti pasirinktas atsarginis – sprogimo šalia pravažiuojančio fiziko automobilio.
Vėliau paaiškėjo, kad kažkas tiesiog atvarė į pasikėsinimo vietą džipą su kulkosvaidžiu ir jį paliko. Visą darbą tariamai atliko operatorius nuotoliniu būdu. J. Butusovo teigimu, dėl dažnų teroro išpuolių ir diversijų Irane veikia labai stipri kontržvalgyba, todėl surengti nuotolinį išpuolį galėjo būti tiesiog patikimiau ir paprasčiau.
Tiesa, saugumo ir žvalgybos ekspertai išsakė abejones dėl tokios operacijos įgyvendinimo. Trys ekspertai CNN pareiškė, kad nepaisant privalumų, tai taip pat sukelia daugiau rizikos operacijos sėkmei ir labai padidina klaidų darymo kainą.
Nepaisant to, kad tokia technologija egzistuoja, tačiau šalis ar samdytojas turėtų nelegaliai įvežti vertingas technologijas, įskaitant komunikacijos mazgus, palydovinius imtuvus ir ginklą, kuris galėtų būti valdomas nuotoliniu būdu, aiškino ekspertai. Bet koks menkiausias nesklandumas – užsikirtęs ginklas ar ryšio trikdžiai taip pat galėjo sutrikdyti visą operaciją ir palikti Irano saugumo tarnyboms visą įrangą.
