Antivyriausybinių protestų Irane dalyviai persikėlė protestuoti į futbolo stadionus – saugesnę vietą nei gatvės, nes čia policija negali vykdyti masinių suėmimų.
Persivadinęs Nasanino Bahonaro vardu, tikrąją savo tapatybę saugumo sumetimais norintis išlaikyti paslaptyje 29-erių metų sporto žurnalistas tiesiogiai iš protesto, rengiamo stadione, vokiečių savaitraščiui pasakoja, kaip vyriausybės kritikai sumaniai panaudoja futbolo stadionus protestams rengti. Taip jie išvengia žiaurių protestų malšinimo priemonių, nukreiptų prieš tuos, kurie nepalaiko esamo režimo.
Interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ N. Bahonaro pasakojo, kad varžybų metu futbolo fanai, skanduodami antivyriausybinius šūkius per rugpjūtį „Tractor Sazi Tabriz“ klubo šiaurės Irane, prie Urmia ežero vykusias varžybas, norėjo atkreipti dėmesį į šio ežero tragišką situaciją.
Sąmoningi žmonės buvo susirūpinę, kad šis, itin ūkininkams svarbus vandens telkinys, netrukus rizikuoja išdžiūti, o valdžia tam yra absoliučiai abejinga ir nerodo jokio susirūpinimo ar pastangų gerinti situaciją. Po rungtynių buvo suimti ir į kalėjimą nusiųsti 30 žmonių. Vis dėlto, užsidegimo tai nesumenkino ir per kitas vykusias varžybas istorija kartojosi – tąkart suimti 7 protestavę fanai.
Paklaustas apie gegužę mirusio garsaus futbolininko Nassero Hejazi pagerbimo ceremoniją, taip pat virtusią protestų prieš vyriausybės vykdomą politiką, kalbinamas sporto žurnalistas palygino futbolo stadioną su internetu. Tik ten, anot jo, sąlyginai labiau užtikrinama žodžio laisvė, o ir policija vienu kartu negali suimti tūkstančių žmonių. Be to, dauguma varžybų transliuojamos tiesiogiai, tad tai puiki priemonė pasipriešinimo judėjimui populiarinti. Vis dėlto, dažnai rungtynės imamos rodyti be garso, kad žiūrovai negalėtų išgirsti fanų-protestuotojų skanduojamų prieš vyriausybę nukreiptų šūksnių.
Nors Irano futbolo federacija jau atšaukė keletą rungtynių dėl galimų protestų, pašnekovas sako nemanąs, kad dėl jų galėtų apskritai uždraudžiamas sportas. Jo manymu, futbolas vyriausybei yra pernelyg svarbus. Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas specialiai paskyrė nemažai jam klusnių politikų į klubų savininkų postus, kurie sėkmingai iš to pelnosi. Juk niekas nekontroliuoja pajamų ir išlaidų šioje srityje – čia klesti papirkinėjimai ir korupcija.
Prisiminus faktą, kad moterims Irane į vyrų futbolo varžybas draudžiama eiti, N. Bahonaras, nors ir pripažino, kad moteriškos lyties futbolo fazės siekia galimybės ten lankytis, tačiau didelių prošvaisčių čia, deja, nesimato. Jo teigimu, 2006-aisiais keli tuzinai moterų bandė patekti nacionalinės futbolo komandos su Bosnijos rinktine rungtynes, tačiau nesėkmingai. Nors kantriai laukė priešais stadioną, į arenos vidų įleistos nebuvo. Kai dėl to ėmė protestuoti, gana greitai buvo suimtos policijos. Į 2011 metais vykusias varžybas vyrais persirengusios moterys buvo demaskuotos ir suimtos.
