Europos Sąjunga pažadėjo nutraukti ekonomines sankcijas Iranui, jeigu Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtins antradienį pasiektą susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Rusijos
Viena iš pagrindinių Iranui taikytų sankcijų buvo naftos tiekimo apribojimas. Iki jų įvedimo Iranas išgaudavo iki 4,2 mln. barelių per parą, iš jų eksportuodamas apie 2,5 mln. barelių. Įvedus sankcijas, naftos gavyba sumažėjo iki 1,1 mln. barelių per dieną.
Iranas jau paskelbė, kad atšaukus sankcijas yra pasirengęs per penkis-šešis mėnesius išauginti gavybą nuo 2,87 mln. barelių dar vienu milijonu barelių per parą. Iki 2018-ųjų šalies naftos ministras Bijanas Zanganehas pažadėjo gavybą pakelti iki 5,7 mln. barelių. Dar 2013-ais šalis paskelbė aptikusi didžiulius naftos išteklius šalyje – apie 18,6 mlrd. barelių (apie 2,55 mlrd. tonų).
Pasak B. Zanganeho, norint sugrįžti į rinką Iranui „nereikia jokio OPEC sprendimo“. „Tai mūsų teisė, mes buvome apriboti dėl sankcijų, ir tai bus visiškai normalu, jeigu mes į rinką grįšime „pasiekę lubas“, kurios pas mus buvo iki sankcijų, – pareiškė ministras. – Mes pradėsime kelti gavybą iškart tik nutraukus sankcijas“.
Iranas įeina į šalių – naftos eksportuotojų sąjungą, tačiau OPEC nepasižymi tuo, kad griežtai laikytųsi savo pačių nustatytų kvotų. Pirmadienį paaiškėjo, kad birželį kartelis išaugino naftos gavybą iki 283 tūkst. barelių per dieną, bendra apimtis pasiekė 31,38 mln. barelių, nors OPEC kvota sudaro 30 mln. barelių.
Šiuo metu svarstoma, ar Iranas vystys gavybą ir eksportą laikantis OPEC nustatytų kvotų, ar viršys jas. Pirmuoju atveju pačioje OPEC prasidės konkurencinė kova dėl rinkos dalies.
Augindamas eksportą Iranas gali rinkai pasiūlyti ne mažiau papildomų 0,5 mln. barelių per dieną, mano ekspertai. Ir įvyktų tai ne po kelių mėnesių nutraukus sankcijas, o iškart. Pasak „Rusenergy“ partnerio Michailo Krutichino, Iranas jau šiuos metu turi sukaupęs nuo 35 iki 70 mln. barelių naftos žaliavos, kurią bet kuriuo metu gali paleisti į rinką.
Iranas kaudamasis už savo rinkos dalį dempinguos kainas. Pasak M. Krutichino, įtikinama rinkos kaina pasirodžius Iranui – 45 doleriai už barelį, tačiau rinkos rinkoje kaina gali „panirti“ dar giliau, nes prie rinkos faktorių prisidės ir psichologiniai (naftos pardavėjų laukimas).
Tiesa, ekspertas pažymi, kad pačioje pradžioje, kai tik į rinką bus pradėta tiekti Irano nafta, kainų kritimas bus prilaikomas išaugusiais jūrų transportavimo mokesčiais. „Pasijus tam tikras tanklaivių deficitas“, – aiškina ekspertas.
„Nereikia tikėtis didžiojo rinką užliejančio tiekėjų potvynio, atrodo, kad procesas vyks daug laipsniškiau, negu žmonės tikėjosi“, – „NBC“ pasakojo „Lloyd’s List Intelligence“ analitikas Neilas Atkinsonas.
