Hipergarsinės raketos, kaip ir tradicinės balistinės raketos, kuriomis galima nešti branduolinį ginklą, gali skrieti daugiau nei penkis kartus greičiau už garsą.
„Ši hipergarsinė balistinė raketa buvo sukurta įveikti oro gynybos skydus. Ji galės įveikti visas priešraketinės gynybos sistemas“, – sakė A. A. Hajizadeh. Jį citavo Irano naujienų agentūra „Fars“.
Generolas pridūrė, kad, jo nuomone, prireiks dešimtmečių, kol bus sukurta sistema, galinti šią raketą numušti.
„Ši raketa, nukreipta į priešo priešraketines sistemas, yra didelis kartų šuolis raketų srityje“, – pareiškė jis.
Šis pranešimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas pripažino siuntęs Rusijai dronus, tačiau neigė tai daręs nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą pradžios.
Spalio 16 dieną laikraštis „The Washington Post“ pranešė apie Irano ketinimą tiekti raketas Rusijai, tačiau Teheranas šį pranešimą atmetė kaip „visiškai melagingą“.
Skirtingai nei balistinės raketos, hipergarsinės raketos skrenda žemai atmosferoje ir gali greičiau pasiekti taikinius.
Pernai Šiaurės Korėjoje atliktas hipergarsinės raketos bandymas sukėlė susirūpinimą dėl varžybų siekiant įgyti šią technologiją.
Šiuo metu šių raketų kūrimo lenktynėse pirmauja Rusija, už nugaros palikdama Kiniją ir Jungtines Valstijas.
Tiek Iranui, tiek Rusijai taikomos griežtos sankcijos: Iranui – po to, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 metais Teherano ir pasaulio galybių sudaryto branduolinio susitarimo, o Rusijai – po to, kai vasarį ji įsiveržė į Ukrainą.
Reaguodamos į sankcijas, abi šalys sustiprino bendradarbiavimą svarbiausiose srityse, siekdamos pastūmėti savo ekonomikas į priekį.
Stringančios branduolinės derybos
Hipergarsinės raketos yra manevringos, todėl jas sunkiau susekti ir nuo jų apsisaugoti.
Nors tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos yra sukūrusios sistemas, pajėgias apsisaugoti nuo sparnuotųjų ir balistinių raketų, gebėjimas susekti ir numušti hipergarsinę raketą vis dar kelia abejonių.
Ketvirtadienio pranešimas paskelbtas įstrigusių derybų dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo fone.
Susitarimu, pasiektu su šešiomis didžiosiomis valstybėmis – Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir JAV – Iranas buvo atleistas nuo sankcijų mainais į garantijas, kad jis negalės sukurti atominio ginklo.
Iranas visada neigė norintis turėti branduolinį arsenalą.
Branduolinis susitarimas pakibo ant plauko po vienašališko JAV pasitraukimo 2018 metais, vadovaujant tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui.
Prieš pasirodant šiam pranešimui, lapkričio 5 dieną Iranas paskelbė apie sėkmingą raketos, galinčios iškelti palydovus į kosmosą, bandomąjį skrydį.
JAV ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad tokie paleidimai gali sustiprinti Irano balistinių raketų technologiją, kuri gali būti pritaikyta branduolinėms galvutėms nešti.
Kovo mėnesį JAV vyriausybė įvedė sankcijas Irano veiklai, susijusiai su raketomis.
Tuo metu paskelbtame pareiškime ji teigė, kad baudžiamosios priemonės taikomos po to, kai „Iranas neseniai raketomis atakavo Arbilio miestą Irake, taip pat po Irano parankinių raketų atakų prieš Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus“.
„Šie išpuoliai yra priminimas, kad Irano balistinių raketų kūrimas ir platinimas kelia rimtą grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, – sakoma pranešime.
