Tarptautinės atominės energetikos agentūros ketvirčio ataskaitoje teigiama, kad Irano branduolinės programos pagrindiniai parametrai tebėra tokie patys kaip ir numatyta sutartyje su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija.
Riboto naudojimo ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, teigiama, kad Iranas „nesodrino“ urano daugiau nei leidžiama, be to, sodrinto urano atsargų jis turi mažiau nei sutartas 300 kg limitas.
Sodrinant uraną dideliais kiekiais, šią medžiagą galima panaudoti branduolinių ginklų kūrimui. Nedideliais kiekiais jis gali būti naudojamas taikiais tikslais, pavyzdžiui, elektros gamybai. Iranas tvirtina, kad sodrintą uraną naudoją būtent tam reikalui.
Naujojoje TATENA ataskaitoje tvirtinama, kad sodrinimo centrifugų Irano Natanzo branduoliniame komplekse skaičius taip pat neviršija didžiausio leistino – 5 060.
Sunkiojo vandens, naudojamo reaktoriams aušinti, lygis taip pat tebėra mažesnis nei sutartas maksimumas – 130 tonų. Per pastaruosius tris mėnesius ir lapkričio 6-ąją jo kiekis siekė 114,4 tonos.
Nuo 2016 metų sausio, kai įsigaliojo branduolinis susitarimas, Iranas buvo dukart viršijęs šią ribą.
Iranas nebeeksploatuoja Arako reaktoriaus, kuriame teoriškai būtų spėjęs dar iki susitarimo įsigaliojimo sukaupti pakankamai plutonio, reikalingo branduoliniams ginklams gaminti.
TATENA ataskaita parodė, kad, nepaisant sunkiojo vandens limitų viršijimo – palyginti menko pažeidimo, Iranas laikėsi savo branduolinio susitarimo sąlygų nuo pat jo įsigaliojimo.
Vis dėlto spalio 13-ąją JAV prezidentas D. Trumpas atsisakė pakartotinai patvirtinti sutartį dėl Irano branduolinės programos ir klausimą dėl savo šalies dalyvavimo sutartyje perdavė svarstyti Kongresui.
