Irano investicijos į Egipto ekonomiką 2012 metais gali siekti 5 milijardus dolerių, – tai būtų didžiausia investicija per trisdešimt metų, rašo antradienį Egipto laikraštis „Al Ahram“.
Artimiausiomis dienomis į Kairą atvyks didelė Irano investuotojų atstovų delegacija. Jie ketina ištirti situaciją privačiame Egipto ekonomikos sektoriuje, tikėdamiesi ateityje plėsti bendradarbiavimą. Kol kas Irano lėšos bus skiriamos pramonės gamybos ir prekybos sferoms, praneša „RIA Novosti“.
Tarp Kairo ir Teherano iki šiol nesusiklostė visaverčiai diplomatiniai santykiai – abiejose sostinėse šalys bendradarbiauja tik kai kuriose interesų srityse. Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Egiptu 1980 metais, šalyje po Islamo revoliucijos įsitvirtinus teokratiniam musulmonų šiitų režimui. Sunitų dominuojamas Egiptas tuomet pripažino Izraelio valstybę ir suteikė prieglobstį nuverstam Irano šachui Mohamadui Rezai Pahlaviui (Mohammad Reza Shah Pahlavi).
Santykiai tarp dviejų šalių pagerėjo pastaraisiais metais, nepaisant smarkaus tarptautinio spaudimo iš Jungtinių Valstijų, kaltinančių Iraną kuriant branduolinį ginklą.
2010 m. spalį tarp dviejų valstybių buvo atnaujintas prieš 30 metų nutrauktas susisiekimas oro transportu.
Naują impulsą dvišaliams santykiams suteikė ir režimo nuvertimas Egipte 2011 m. pradžioje, taip pat Egipto islamistų pergalė parlamento rinkimuose. Egipto ir Irano diplomatai jau ne kartą skelbė ketinantys atverti naują puslapį abiejų šalių santykiuose.
Irano planus investuoti į Egipto ekonomiką galėjo paskatinti prieš jį paskelbtas ES šalių embargas.
Praėjusią savaitę Iranas sustabdė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrovėms.
Anksčiau Europos Sąjungos (ES) valstybės narės sutarė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos. Taip bandoma daryti spaudimą Teheranui, kad šis nutrauktų urano sodrinimą. Prisodrintas uranas naudojamas elektros generavimui ir branduoliniams ginklams. Iranas tvirtina, kad jų branduolinė programa taiki, bet Vakarai įtaria, kad šalis gamina branduolinį ginklą.
Ekspertai priėjo prie bendros nuomonės, esą embargas Iranui ekonominės katastrofos nesukels, o štai pasaulis gali ruoštis naujai „brangios naftos“ epochai – naftos barelio kaina gali viršyti 200 JAV dolerių.
