Irano užsienio ministerija šeštadienį Vakarams pareiškė ultimatumą: arba Jungtinių Tautų siūlomas Irano „branduolinio klausimo“ sprendimas bus persvarstomas, arba šalis uraną sodrinti ketina pati.
Irano užsienio reikalų ministras Manounchehras Mottakis žurnalistams teigė, kad Vakarų šalys iki sausio pabaigos gali priimti šalies pasiūlymą, kurio detalės išsamiau atskleistos nebuvo. Kitu atveju, Iranas „oficialiai pareikš“ gaminsiantis 20-ies procentų sodrumo uraną.
Šis pareiškimas padarytas praėjus dviems dienoms nuo termino, iki kurio Iranas turėjo sutikti su taip vadinamu „P5 plius 1” branduoliniu planu: nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir nare neesanti Vokietija siūlė joms siųsti mažai apsodrintą uraną tolesniam perdirbimui.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) rekomendavo, kad Irano uranas keliautų į Rusiją, o po to į Prancūziją.
Praėjusį mėnesį M.Mottakis paskelbė, kad Iranas Vakarams yra pasiryžęs atiduoti bemaž 400 kilogramų 3,5% sodrumo urno. Šalis vėliau tikėjosi susigrąžinti 20% sodrumo perdirbto urano, kurį būti naudojusi civiliniams tikslams.
TATENOS pasiūlymas savo ruožtu įpareigotų Iraną atiduoti 1200 kilogramų mažai sodraus urano.
Anot vienos valstybinės televizijos, šalies reaktoriuose greitu metu baigsis kuras, todėl Iranas vangstosi sutikti su TATENOS planu. Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo, vyriausybei reikia „konkrečių garantijų“, kad kuras tikrai bus grąžintas.
Prieštaringu planu siekiama sumažinti Irane laikomo urano kiekį ir taip užkirsti kelią šaliai pasigaminti branduolinę bombą. Teheranas savo ruožtu tikina, kad visas sukauptas uranas bus naudojamas išimtinai taikiems tikslams.
Iranas branduolinę programą vykdo nuo 1959 metų. Į šalies valdžią atėjus Mahmudui Ahmadinejadui pradėta statyti atominė elektrinė. Tam aršiai priešinosi dauguma pasaulio valstybių ir organizacijų, ypač ES ir JAV.
