Taip pabadinta telenovelė byloja ne tik apie tenykščių, tačiau ir Lietuvos turtuolių ašaras. Po mados ir laisvalaikio kvartalo "Vilniaus vartai" atidarymo sužibusią verslininkų Laimučio Pinkevičiaus ir Astos Valentaitės sėkmės saulę užtemdė bendražygis Antanas Dagelis, netikėtai prabilęs apie pavogtus laurus ir tūkstantines skolas, pirmadienį rašo dienraštis „Respublika“.
Pasakos mados guru
Kaip "Respublikai" pasakojo vilnietis A.Dagelis, prisidėti prie prestižiniais mados pasaulio vardais pagarsėjusių "Vilniaus vartų" projekto dar prieš kelerius metus jam pasiūlė pats "Rangos Group" prezidentas L. Pinkevičius. Vaikino teigimu, pastarajam tada ne itin gerai sekėsi - bankai nedavė paskolų, o ir viename šalies dienraščių verslininko bendrovė buvo paskelbta kaip nemoki ir laiku neatsiskaitanti su klientais.
Tačiau Antanas nepabūgo grėsmingo verslininko įvaizdžio - pasiūlymas atvesti žinomus prekės ženklus į Lietuvą jam buvo įdomus. 2004 metų lapkritį vyrai sukirto rankomis, o jau kitų metu kovą Antanas ėmė vilioti L. Pinkevičiaus "Vilniaus vartams" žinomus mados pasaulio namus, kurie sudarytų nuomos su¬tartis keleriems metams į priekį.
Vaikinui neblogai sekėsi - vos ėmęsis darbų, jis netruko pasigirti konkrečiais rezultatais: "Vilniaus vartuose" panoro įskurti Jeano Paulo Gaultier, "Givenchy", "Gior-gio Armani" ir kiti mados kūrėjai.
"Žinoma, tai užėmė tikrai nemažai laiko, nes visiems reikėjo įrodyti, kad "Vilniaus vartai", esantys miesto pakraštyje, prie kalėjimo, ant pačios užterščiausios gatvės, kur nėra jokių pėsčiųjų srautų, yra geras projektas. O ir partneris, kuris niekada gyvenime neturėjo nieko bendra ne tik su mada, bet ir apskritai su prekyba, yra patikimas. Tam tikrai reikėjo daug laiko ir lėšų", - darbo ypatumais dalijosi Antanas.
Nesutarimai dėl laurų
Užsakovas, verslininkas L.Pinkevičius, savo derybininko neskriaudė - už kiekvieną sudarytą sutartį su atitinkamo lygio mados namais jam buvo atseikėjama apie 25-50 tūkst. eurų.
Viskas būtų gražiuoju ir pasibaigę, tačiau projektas ėmė kvepėti svaiginančia sėkme, o ji lėmė nedidelius nesutarimus dėl to, kam turi atitekti visi laurai.
Antanas neslėpė, kad jam visai nepatiko, jog vis dažniau jo, kaip pagrindinio derybininko, grietinėlę nugriebdavo už projekto pardavimą ir užsakymus atsakinga L.Pinkevičiaus draugė Asta Valentaitė.
"Asta iš tikrųjų stengėsi. Ji - darbšti mergina, gabi pirkimams, užsakymams. Šioje vietoje - viskas tvarkingai, bet kalbant apie derybas su žinomais vardais ir jų atvedimu..." - sakė Antanas ir pridūrė, kad labiausiai jį erzino tai, jog A.Valentaitė staiga ne tik perėmė visą iniciatyvą, bet ir viešai ėmė skelbtis esanti pagrindinė žinomų dizainerių derybininke bei draugė.
"Mane tas pats susidievinimo aktas piktina, kad A.Valentaitė, kurią visi už rankos vedžioja, dabar staiga pasidarė didžiausia mados guru Lietuvoje. Netgi spaudoje rašoma: A.Valentaitė - profesionali dizainerė, o štai Ramunė Piekautaitė - tik dizainerė, - ironizavo vaikinas.
"Ačiū, Jūs nebereikalingas"
Netrukus Antaną ėmė piktinti ne tik laurų dalybos, bet ir finansiniai reikalai, užstrigę dėl, kaip jis pats teigė, pačių garsiausių mados namų - "Bottega veneta" ir "Alexander Maqueen".
Spalio viduryje jis sulaukė akibrokšto: staiga sužinojo, kad jo paslaugu "Vilniaus vartai" atsisako, tad su juo pasirašyta sutartis nutraukta.
"Jie tiesiog nebepasirašė darbų akto; pagal sutartį aš turėjau rasti užsienio partnerius, su kuriais būtu sudarytos sutartys. Jos buvo sudarytos, aš jas nunešiau, tačiau jie nepasirašo. Nors turiu visus įrodymus, kad darbai atlikti, - ir sutartis, ir elektroninius laiškus, ir kita", - aiškino Antanas.
Vaikinas bandė išsiaiškinti situaciją - ne tik mynė bendrovės teisininkų slenkstį, bet mėgino prisibelsti ir pas pačius užsakovus. Tačiau jam nesisekė - vis buvo siuntinėjamas nuo durų prie durų.
Nesumokėtas honoraras lygus butui
Paklaustas apie nesumokėtą atlygį, Antanas neslėpė, kad L.Pinkevičius su A.Valentaite jam liko skolingi gerokai mažiau, nei šiuo metu kainuoja vienas normalus butas – maždaug 400 000 litų.
- Kaip Jums atrodo, kodėl jie išsisukinėja?- paklausė "Respublika" A.DAGELIO. \
- Nežinau. Tikrai nesuprantu, nes anksčiau Laimutis siūlė ir labai: norėjo vieną projektą su manimi daryti. Ir staiga... Gal čia Asta įtikino, kad ji viską padarė ir kam čia dar man mokėti?
- Galbūt jie neturi pinigų?
- Nepanašu. Nusipirko ar išsinuomojo brangų dvarą, reikės jį renovuoti... Lėktuvą ketino pirkti už 22 mln. dolerių...
- Ar apie Jūsų nesutarimus žino tie visi privilioti garsieji mados namai?
- Kai kurie žino ta situaciją, bet jie pasirašę sutartis, tai tikriausiai nieko ir nedarys. Aišku, Laimučio įvaizdis šiek tiek nukentės, bet komercinių pasekmių, manau, nebus.
- Ką ketinate daryti?
- Yra labai paprasta schema - paduoti į teismą, kad šis įgaliotų pasirašyti darbų aktus ir sumokėti skolą.
Komentarai
Laimutis Pinkevičius, „Ranga group“ prezidentas. „Nežinau, man tai visai neįdomu, rašykite ką norite. Aš jam esu viską sumokėjęs, ką jis uždirbo. Jis nesirengtų taip gerai, kai dabar atrodo. Nežinau, iš kur jis čia, kodėl vaikšto ir šneka. O už neatliktą darbą aš dar niekam nesu sumokėjęs ir nemokėsiu. Jūs buvote diskotekoje per atidarymą? Tai štai tą diskoteką mes padarėme per mėnesį. Jis nepadarė per metus. Nors jam buvo išnuomota, padaryta viskas. Taigi čia vienas iš pavyzdžių. Aš jo vietoje gėdyčiausi net taip vaikščioti ir šnekėti. Mes labai su juo garbingai pasielgėme – jis nevertas netgi to, ką gavo. O gavo labai didelius pinigus. Jeigu sužinotumėme, tai, manau, kad jums nereiktų dirbti žurnaliste.
Garbingas žmogus taip nesielgtų. Aš su visai žmonėmis, kurie man dirbo, atsiskaitau pagal darbą. Ambicijos, be abejo, kažkokios žmogaus yra užgautos, bet reikia darbą dirbti. Man nereikia čia vaikščioti ir šnekėti.
Nežinau, tegul jis kreipiasi, kur nori, ir daro, ką nori... Net sumas vardija. Na, tai reikia turėti nors truputėlį sąžinės, ir pirmiausia reikia darbą padaryti o paskui jau ko nors norėti. Aš jo vietoje taip nesielgčiau. Jis užkerta absoliučiai visus priėjimo prie manęs kelius. Jau jisai kreipdamasis į jus užkirto bet kokias galimybes su manimi kalbėtis. Protingas žmogus taip nesielgtų. Pirmiausia reikia pažiūrėti į save. Taigi aš tik tiek galiu apsakyti. Ir nieko daugiau.
Asta Valentaitė, L. Pinkevičiaus draugė. Iš tiesų labai įdomu, kad tai priėjo iki spaudos. Aišku, žmogus turbūt nemiega, nesnaudžia... Netgi mūsų draugai jau skundžiasi, kad sulaukia jo skambučių, kaip čia mus paveikti, ar dar kažką. Mane iš tiesų labai stebina tai, kad žmogui tikrai buvo duota nemažai – ir galimybių buvo, ir uždirbo iš mūsų.
- Bet pats faktas – ar tiesa,, kad jūs jam skolingi?
- Tai visais dalykais rūpinasi teisininkė, ir viskas yra derinama su pačiu Antanu Dageliu. Bet aš negaliu ko nors labai komentuoti, tik kiek aš žinau, tai nemažos sumos jam yra sumokėtos, ir tikrai jinai neturėtų kuo nors labai skųstis. O dėl paskutinių dalykų yra derinamasi.
- Bet tikriausiai išspręsite tą problemą?
- Kas jam priklauso, jis tikrai atgaus. O kas nepriklauso, to jis tikrai negaus.
- Antanas ketina kreiptis į teisininkus...
- Na, tai nėra problema, teisininkai susitiks, ir viskas bus sprendžiama. Tik man yra keisčiausia, kokiais būdais tai daroma – kaip prieinama iki spaudos ir kaip yra skelbiama. Juk taip iš viso gali iš žmogaus nieko negauti.
O dėl visko tikrai susišnekama ir susikalbama. Aš čia nematau problemos. Jeigu jis įrodys savo darbus ir kad ką nors vykdė, tai tikrai jis viską gaus.
Nėra taip, kad atsisakome, kažkaip nutraukiame, išmetame, ir viskas. Pas mus žmonių darbas įvertinamas.
Ramunė Vaičiulytė
