Politikais nepasitikintys rinkėjai ir patys ne visada atvirai pasako, už ką balsavo Seimo ar prezidento rinkimuose.
Lietuvos rinkėjų požiūris į politikus dažnai būna gana nihilistinis. Jei kuris nors turtingas ir kandidatuoja – vadinasi, prisivogė. Jei neturtingas – vadinasi, eina vogti. Net dalyvaudami anoniminėse apklausose rinkėjai ne visada sako tiesą, Sociologai prisipažino ir per šiuos rinkimus biją nelauktų paklaidų.
Bijojo išdavystės jausmo
Pavyzdžiui, 1992 metų spalio 25 dieną ką tik balsavusių rinkėjų apklausa (exit poll) teoriškai turėjo būti labai tiksli. Tačiau jos rezultatai nuo oficialių skyrėsi net 10 proc. ir neparodė, kad laimės Lietuvos demokratinė darbo partija (anksčiau buvę komunistai, kurie vėliau tapo socialdemokratais). Tąkart ilgai buvo spėliojama, kodėl taip įvyko. Maža to, per vėlesnius rinkimus nelabai kas norėjo prognozuoti rezultatų, nes buvo nutarta, kad tauta linkusi slėpti savo politines nuotaikas net apklausiama anonimiškai.
„Apklausą dariusi Vokietijos firma bankrutavo, o paskui niekas nenorėjo pas mus eiti iki pat 2004 metų“, – aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.
Pasak jo, vokiečiai esą padarė taktinę klaidą. „Jie, man atrodo, pasamdė vienos politinės jėgos apklausėjus, kurie dar buvo ir gana žinomi žmonės bei norėjo užsidirbti, todėl atsakymus jie gavo neteisingus – tokius, kokius pateikė apklausėjų įžeisti nenorintys žmonės“, – aiškino garsiosios nesėkmės priežastis VRK pirmininkas.
Nuo 2004 metų tokias apklausas Lietuvoje vykdančios bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė mano, kad rinkėjams atvirai prisipažinti 1992 metais neleido išduoto patriotizmo jausmas. „Matyt, žmonėms buvo gėda pasakyti, kad išdavė Sąjūdžio idealus. Tiesiog piliečiai nesakė tiesos, ir tiek“, – kalbėjo ji „Balsas.lt savaitei“.
Lyderiai liko it musę kandę
Jau minėtais 1992 metais rinkimų rezultatai nuvylė daugelį naujai susikūrusių partijų – nuo Sąjūdžio atskilusias jėgas, pasivadinusias liberalais, centristais, nuosaikiaisiais ir t. t. Šie politiniai judėjimai nepateko į parlamentą, nors apklausos jiems žadėjo geresnę lemtį.
Rinkimų specialistai ir sociologai prisimena ir 1996 metų situaciją, kai tada dar Romualdo Ozolo ir Egidijaus Bičkausko vadovaujama Lietuvos centro sąjunga pagal apklausas buvo reitingų viršūnėje, o į Seimą nepateko. Galiausiai partija skilo – dalis susijungė su liberalais, dalis ir šiandien politikuoja politikos užribyje.
„Tai buvo vienas didžiausių netikėtumų, nes visos apklausos rodė, kad Lietuvos centro sąjunga turi laimėti rinkimus, o ji net neperžengė penkių procentų barjero“, – prisiminė Z. Vaigauskas.
Pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės, pirmųjų kadencijų neatitikimai tarp apklausų ir balsadėžių turinio atsirado ir dėl žmonių mentaliteto, ir dėl pasirinktos apklausos metodikos.
„Pirmoji exit poll tipo apklausa buvo atlikta neprofesionaliai, pasirinkta netinkama metodika, ir tiek. Dabar tokių milžiniškų paklydimų nebebūna – visi stengiasi, nes rezultatų atitikimas yra ir tyrėjo prestižo klausimas. Mūsų skelbiamos sociologinės apklausos apskritai skiriasi nuo rinkėjų, išėjusių iš apylinkių, apklausų, tačiau galiu patvirtinti, kad 1996 metais pirmavusi Centro sąjunga įsigudrino iš lyderių pozicijų nukristi ir nepatekti į Seimą per itin trumpą laiką“, – sakė ji „Balsas.lt savaitei“.
Vėliau, pasak R. Ališauskienės, tendencijas sociologai iš esmės užčiuopdavo. Daug ką šokiravusi Rolando Pakso pergalė prieš Valdą Adamkų prezidento rinkimuose, anot „Baltijos tyrimų“ vadovės, sociologų buvo matoma likus dar kelioms savaitėms iki rinkimų. Lygiai taip pat Darbo partijos sėkmė 2004 metais arba komiko Vytauto Šerėno surinkti 7,75 proc. 2002 metų prezidento rinkimuose, anot jos, nebuvo sociologams staigmena.
Problema išliko
Praėjus 20 metų ne visiems aišku, kaip įmanoma nuspėti lietuvių pasirinkimą prieš rinkimus ir kas lemia paklaidas.
VRK vadovas Z. Vaigauskas „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad šiandien problemų neliko. „Nebėra tokių nesutarimų ir nereikia norėti, kad apklausų rezultatais visada sutaptų su rinkimų rezultatais. Juk buvo net atvejis, kai V. Adamkus prezidento rinkimuose prieš antrą turą stipriai lenkė R. Paksą, o laimėjo pastarasis. Manau, kad apklausų rengėjai profesionalėja. Dabar, mano žiniomis, samdomi jauni žmonės ir tokio masto paklaidų nebėra“, – kalbėjo jis.
Nausėdienės nuomonė šiek tiek skiriasi. „Ir dabar jaučiame šiek tiek baimės dėl tokios partijos kaip „Drąsos kelias“, nes ir praėjusį kartą buvo paklaida, kai prognozavome Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) rezultatus“, – aiškino ji.
Exit poll apklausa 2008 metais TPP skyrė kiek daugiau 11 proc., o suskaičiavus balsus dabar jau nebeegzistuojanti partija galėjo džiaugtis 15 proc.
Motyvai, dėl kurių ir šiuose rinkimuose tikėtina paklaida, pasak I. Nausėdienės, gali būti ir kiti, tačiau pati tikimybė išlieka. „Daugiausia paklaidos baimės juntama dėl tų partijų, kurias renkasi nepatenkinti žmonės. Pavyzdžiui, už A. Valinsko partiją balsavo žmonės, kurie norėjo iš sistemos pasišaipyti, o „Drąsos kelią“ gali rinktis pikti ir viskuo nepatenkinti žmonės. Ir vieni, ir kiti turi motyvų nesakyti tiesos, už ką balsavo“, – skirtumą aiškino sociologė.
R. Ališauskienė taip pat pripažino, kad tokių partijų kaip „Drąsos kelias“ galimybes dažnai būna sudėtinga prognozuoti.
„Labai svarbu, kiek žmonių ateina balsuoti. Nuo to priklauso, kiek balsų gauna stabilų elektoratą turinčios jėgos, ypač Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kuriems mažas aktyvumas būtų palankesnis nei, tarkime, „Drąsos keliui“. Su tokia partija kaip Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija daugmaž visada viskas aišku – jie atsiveda visus saviškius, o, tarkime, koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ apklausose net nematome“, – aiškino ji „Balsas.lt savaitei“.
Rinkėjų požiūris į apklausas vykdančius žmones taip pat kinta iš lėto. Matyt, politinių simpatijų kamantinėjimas daliai žmonių vis dar asocijuojasi su sovietinių organų smalsavimu. Pasak I. Nausėdienės, ir 2008 metais pasitaikė atvejų, kai mėginant anonimiškai išsiaiškinti, kaip balsavo iš apylinkės išėjęs rinkėjas, šis kviesdavo policiją.
Su policija ar be, o nustebinti politikus rinkėjai turi konstitucinę teisę. Rinkimų naktis (šalia naktinių mokesčių reformų) yra kaip tik tas retas atvejis, kai politikai priversti nemiegoti arba neramiai vartytis nuo šono ant šono.
TIK FAKTAI
Per 2008 metų Seimo rinkimus ką tik balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad pirmauti gali Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Buvo tikėtina, kad jie surinks 21,02 proc. balsų. Antroji – nušalintojo prezidento R. Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“, galinti surinkti 13,94 proc. balsų, trečioji – Lietuvos socialdemokratų partija ir 13,21 proc. balsų. Tik ketvirtąją vietą pagal rinkėjų simpatijas pelnyti galėjo A. Valinsko vadovaujama TPP su 11,2 proc. balsų, o penktąją – koalicija „Darbo partija plius jaunimas (10,81 proc.).
Tikrieji rinkimų rezultatai: TS-LKD – 19,72 proc., TPP – 15,09 proc., „Tvarka ir teisingumas“ – 12,68 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – 11,72 proc., „Darbo partija plius jaunimas“ – 8,99 proc, Liberalų sąjūdis – 5,73 proc.
