Už grotų pasiųstas vienas iš talentingiausių mūsų šalies aferistų Gintaras Petrikas. Tai, kad paskelbus nuosprendį, G. Petrikui ant rankų čiaukštelėjo antrankiai, jam, vienam iš didžiausių Lietuvos aferistų, buvo netikėta. O teismas buvo negailestingas – už didelės vertės svetimo turto iššvaistymo organizavimą G. Petrikui skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
Toliau jau prasidėjo aritmetika – įskaičius JAV ir Lietuvos belangėse praleistą laiką, paaiškėjo, kad nuteistasis už grotų turės praleisti 2 metus ir 8 mėnesius. Aišku, tiek nepraleis. G. Petrikas turi du nepilnamečius vaikus, tad atlikęs trečdalį bausmės, galės prašytis į laisvę.
Teisingumas lyg ir triumfuoja. Didelis žmogus, EBSW bosas, kitados sugebėjęs gauti audenciją net pas patį popiežių, neteko laisvės. Tačiau tiems 15 000 indėlininkų, kurie prarado daugiau nei 80 milijonų litų, nuo to nė kiek ne lengviau. Todėl tie, kurie dar turėjo kantrybės sulaukti tokio teisingumo, išklausę nuosprendį piktinosi: „Šaudyti tokius!“, „Sodinti iki gyvos galvos!“, „Pati, jei turėčiau šautuvą, nušaučiau!“...
Tuos žmones suprasti nesunku. Kai kurie jų, patikėję lietuviškų benderių pažadais išmokyti gyventi iš palūkanų, neteko viso gyvenimo santaupų. Jiems tokie mūsų įstatymai – tai pasityčiojimas iš teisingumo.
O juk nedaug trūko, kad G. Petrikas būtų taip ir nesulaukęs apkaltinamojo nuosprendžio. Jau 2010 metais dėl EBSW vadovui inkriminuojamų nusikaltimų būtų sukakusi senatis. To, matyt, ir siekė šis didysis strategas, tačiau ne viską iki galo apskaičiavo. Aišku, nėra jokios abejonės, kad nuosprendis bus apskųstas ir kas žino, ką nuspręs gudresni teisėjai. Aukščiausiojo Teismo senatas yra labai įmantriai surašęs, kad „paskolos gavėjo veikla neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jei teisėtai gauta paskola negrąžinama dėl nepasisekusio verslo“.
O štai dėl to verslo, to milžino molinėmis kojomis – EBSW – sukūrimo G. Petriką ir galima vadinti talentingu ekonomistu. Vos įkurtas, koncernas EBSW už investicinius čekius perėmė beveik 200 įmonių kontrolę. Ir ne bet kokių, o tokių gigantų, kaip vos ne visame pasaulyje žinoma Kauno radijo gamykla ir į ją panašios. Šios įmonės tuo metu sėkmingai veikė, ėmė iš bankų valstybės garantuotas paskolas.
Ir štai po keleto metų beveik visos perimtosios gamyklos žlugo, dingo ir beveik visi pinigai. Kieno jie kišenėse, nesugeba išsiaiškinti nei prokurorai, nei teisėjai, nei Seimo komisijos. Visi tik konstatuoja, kad iššvaistyti milijonai. O kaip jie buvo švaistomi? Niekas nei miestų aikštėse, nei prie bažnyčių pinigų nemėtė, tačiau jų, anot teisėsaugininkų, neliko. Išgaravo? Nė velnio!
Čia, ko gero, ir pasireiškė G. Petriko ir į jį panašių talentas – paslėpti pinigus tap, kad jų niekas nerastų. Viskas suslėpta iki cento. Pripirkta turto, investuota į akcijas – tik ne savo, o dėdžių, tetų ir kitų giminaičių, buvusių žmonų vardu. Dalis galbūt pakasta po kokiu beržu juodai dienai.
Vienas kitas „didysis ekonomistas“ nuteistas, tačiau apie tuos, kurie anuo metu tokius „ekonomistus“ šefavo, kurie žinojo apie jų darbelius, bet tylėjo, teisėsaugininkai kažkodėl nutyli. O kas gali paneigti, kad ir tie tylintys teisėsaugininkai, o dar labiau – tie, kurie viską žinojo, – tyli ne už „ačiū“?..
Kelias pavardes galime priminti. Kai EBSW privatizavo įmones ir rinko indėlius, Lietuvos premjero pareigas ėjo Adolfas Šleževičius. Pas popiežių G. Petrikas pateko kartu su prezidentu Algirdu Brazausku. Lietuvos bankui, kuris turėjo užkirsti kelią neteisėtam indėlių rinkimui, vadovavo Kazys Ratkevičius. Kiek yra jų kaltės, kad daugelis liko beturčiai, paliekame spręsti patiems beturčiams, nes teisėsaugai minėtieji žinomi žmonės neįkandami.
TIK FAKTAI:
Koncernas EBSW („East – Baltic States – West“, „Rytai – Baltijos šalys – Vakarai“) buvo įsteigtas 1993 metų rugpjūčio 4 dieną, o jam vadovauti ėmėsi Kūno kultūros instituto auklėtinis G. Petrikas.
***
Tų pačių metų pabaigoje EBSW koncerno įsteigta Kauno holdingo kompanija, neturėdama Lietuvos banko leidimo, ėmė rinkti iš žmonių indėlius.
***
1994 metais EBSW įsteigė savo Komercijos ir kredito banką. Už surinktus indėlius ir investicinius čekius pradėtos pirkti įmonės. Tais pačiais metais Kauno holdingo kompanija jau pritrūko pinigų palūkanoms. Pirmąją krizę pavyko nuslėpti, tačiau po kurio laiko prasidėjo griūtis.
***
1996 metais Komercijos ir kredito bankas bankrutavo.
***
Tais pačiais metais išaiškėjus, kad iššvaistytas Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio tarybos pirmininku buvo G. Petrikas, turtas, jam iškelta baudžiamoji byla. G. Petrikas buvo suimtas, bet netrukus paleistas.
***
1997 metų rugsėjo 24 dieną Vilniaus santuokų rūmuose turėjo įvykti G. Petriko ir Joanos Kripaitytės sutuoktuvės, tačiau rūmuose G. Petrikas nepasirodė. Jis dingo ir iš teisėsaugos akiračio. Tais metais J. Kripaitytė G. Petrikui pagimdė sūnų Keviną.
***
1999 metais J. Kripaitytė dingo iš Lietuvos, o 2001-aisiais G. Petrikui pagimdė dukrą Mariją.
***
2002 metų gegužės 3 dieną JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai Kalifornijoje sučiupo G. Petriką. Los Andžele gyvenęs EBSW vadovas kaimynams prisistatydavo emigrantu iš Rusijos Aleksandru Davidofu. Tariamasis rusas turėjo akinių nuo saulės ir suvenyrų parduotuvėlę.
***
2003 metais Kauno apygardos teismas Kauno holdingo kompanijos direktorę Jolantą Barysienę nuteisė 5 metams, o valdybos pirmininką Valdą Krasnickį – 5 su puse metų nelaisvės. Dėl amnestijos J. Barysienė nuo bausmės buvo atleista, o V. Krasnickis nelaisvėje neišbuvo nė pusės metų.
***
2007 metų rugsėjį G. Petrikas sugrąžintas į Lietuvą. Čia vieną naktį praleidęs areštinėje, jis buvo paleistas į namus – teismas atsisakė svarstyti prokurorų prašymą G. Petriką suimti, mat JAV jis buvo kalėjęs ilgiau nei numato Lietuvos įstatymai.
***
2009 metų liepos 27 dieną Kauno apygardos teismas (teisėjas K. Dargužas) G. Petriką nuteisė 7 metams laisvės atėmimo.
***
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama Komercinio banko turto iššvaistymo byla, kurioje iš G. Petriko mėginama prisiteisti daugiau nei 18 milijonų litų.
Žilvinas VIZGIRDA
