Žiniasklaida nuolat eskaluoja apie Lietuvą ir pasaulį ištikusią ekonominę krizę. Neseniai premjeras A. Kubilius pareiškė nenorintis gadinti švenčių „baisiais skaičiais“. Kaip tokios kalbos veikia žmones? Ar po jų visuomenė nusiteikusi įsilieti į Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo, „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) ir Valstybės dienos renginius?
Lietuvoje trūksta lyderio
Susitikome su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriumi, sociologu dr. Vladu Gaidžiu pasikalbėti apie visuomenės požiūrį į dviprasmišką situaciją: viena vertus, Lietuvoje traukiasi ekonomika, nesiliauja streikai, didėja bedarbystė, keliami mokesčiai, tačiau šalia per keliasdešimt minučių milijonai paleidžiami į orą, dar daugiau jų atseikėjama kitiems VEKS ar Tūkstantmečio renginiams. Gal iš tiesų Lietuvai labai nepasisekė, kad tenka švęsti tokias progas sunkmečio sąlygomis?
„Europoje matuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris sudaromas atsakius į klausimus apie namų ūkio finansinę padėtį, šalies ekonominę padėtį, bedarbystę ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn. 2007 metų viduryje Lietuvos rodiklis buvo vienas iš geriausių Europoje, tačiau šiuo metu – jis vienas iš blogiausių. Kritimas buvo labai staigus ir greitas, ir gyventojų nuotaikos dabar išties prastos“, – pavyzdį, kaip visuomenė jaučiasi užklupus krizei ir nuolat apie ją kalbant, pateikė sociologas.
V. Gaidys teigė negalintis atskirti, kiek čia įtakos padarė šalies ūkio nuosmukis, ir kiek nuotaikos, įsikalbėjimas, tačiau, jo nuomone, didesnę reikšmę turėjo objektyvi ekonominė padėtis.
„Ekonominiai rodikliai labai staiga krito. Kaip žmogus tai pajunta, kada jam labiausiai skauda? Pirmiausia, kai netenka darbo: jeigu vieną šeimos narį atleidžia iš darbo – jau blogai, o jeigu du, ir dar paskolas reikia mokėti? Tai yra baisu. O tie, kurie turi darbą, bijo jo netekti, laukia, kada kas bus“, – kalbėjo „Vilmorus“ direktorius.
Žmonės ir patys mato, kad dabartinė situacija – bloga, todėl, pasak sociologo, norėtųsi, kad žiniasklaidoje būtų daugiau optimizmo ar patys politikai jo atrastų, pasakytų, ką planuoja daryti, kad padėtis pagėrėtų.
„Lietuvoje trūksta lyderio, kuris įkvėptų optimizmo“, – teigė V. Gaidys ir sakė nematantis tokio žmogaus, kuris galėtų juo būti.
O kaipgi Dalia Grybauskaitė, kuri po savaitės taps pirmąja Lietuvos Respublikos prezidente moterimi ir kuriai palankumą išreiškia rekordinis gyventojų skaičius?
„Žmonės visus lūkesčius sudėjo į D.Grybauskaitę, tačiau juk ji nieko nepadarė, ji nėra nieko padariusi iš viso, bet žmonės ją deleguoja, tiki ja“, – stebėjosi pašnekovas.
Visuomenė švenčia net sudėtingiausiomis aplinkybėmis
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje, kurioje buvo klausiama apie ekonominės krizės pasekmes, jas pajutę atsakė 82 proc. respondentų. 50 proc. apklaustųjų teigė, kad sumažėjo pajamos (atlyginimas, pensija), 84 proc. pajuto kainų kylimą, o 70 proc. pradėjo labiau taupyti maistui.
Kaip matome iš pateiktų duomenų, Lietuvos gyventojai netruko savo kailiu patirti ekonominio nuosmukio padarinius, tačiau, anot, „Vilmorus“ direktoriaus V. Gaidžio, jie nėra linkę savęs gailėtis. Jis pateikė pavyzdį apie lietuvių emigracijos mastą, kuris užima vieną iš pirmųjų vietų Europoje.
„Tai rodo, kad žmogus nesėdi ir nerauda po medžiu, bet nemokėdamas kalbos, viską palikęs išvažiuoja į nežinią, dalis jų gal išvis niekados iš Lietuvos nebuvo išvažiavę. Tokie žmonės – labai tvirti, energingi ir tikrai neraudantys“, – mano sociologas.
Jis kalbėjo, kad visais laikais žmonės šventė, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis, pvz., būtent Didžiosios depresijos metais – 1929-1932-aisiai – suklestėjo Holivudas: buvo kuriama daug filmų, žmonės masiškai eidavo žiūrėti linksmų komedijų, romantinių filmų – galbūt jie taip norėjo užsimiršti.
Panaši situacija ir šiandien pas mus: Lietuva švenčia jos vardo paminėjimo tūkstantmetį, Vilnius tapo Europos kultūros sostinė, artėja 750-osios Mindaugo karūnavimo metinės, ir, pasak V. Gaidžio, visuomenė palankiai vertina jų minėjimą.
„Žmonės švenčia ir švęst reikia, nepaisant jokių aplinkybių, – įsitikinęs sociologas. – Tik reikėtų gerai pagalvoti prieš leidžiant žmonių pinigus – turi būti kažkoks saiko jausmas. Taip pat valdžia neturėtų švęsti kur nors užsidarius per prabangius priėmimus už milijoną, ir pageidautina, kad ne tik sostinėje viskas vyktų“.
Lietuva – nepabaigtų projektų kraštas
Nors Lietuva šiemet švenčia apvalų jubiliejų, o Vilniui suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, „Vilmorus“ direktorius pripažįsta ne itin pastebiantis šių švenčių šurmulio.
„Galbūt Dainų šventė, o daugiau aš nelabai matau, nors turėčiau gerai jausti šventes – juk čia - Gedimino prospektas (jame įsikūręs nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ – aut. past.)“, – sakė V. Gaidys.
Pokalbio pabaigoje jis prasitarė manąs, jog Lietuvoje paskutiniu metu apskritai neįmanoma įgyvendinti nei vieno didesnio projekto – kas pradedama, tas greitai sustoja. Taip atsitiko su Nacionalinio stadiono, Gugenheimo muziejaus statybomis, Lietuvos įvaizdžio formavimu, metro Vilniuje, LEO LT projektu. Lietuvoje nėra geležinkelio į Europą, lėktuvai beveik neskraido.
„Valdovų rūmų – ir tų nebaigė. VEKS, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis – galima sakyti, kad tai irgi neužbaigti projektai. Tame yra kažkas bendro – trūksta lyderių Lietuvoje“, – dar kartą pakartojo „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys.
