Maždaug prieš metus buvo išplatinta informacija, kad JAV kompanija „Titan Salvage“ ir Italijos kompanija „Micoperi“ pradėjo laivo „Costa Concordia“ iškėlimo operaciją.
2006 m. pastatytas „Concordia“ klasės kruizinis laivas „Costa Concordia“ 2012 m. sausio 13 dieną užplaukė ant seklumos netoli Džulijos salos. Avarijos metu žuvo 30 žmonių. Daugiau nei 4 000 keleivių ir įgulos narių buvo išgelbėti, o 290 m ilgio ir 35 m pločio laivas, pasviręs ant šono, liko gulėti ant seklumos.
Taigi prieš metus buvo garsiai šnekama, kad laivas bus iškeltas, o iškėlimo operacija kainuos net 300 mln. eurų, kas yra tik du kartus mažiau nei tokio laivo statybos kaina. Buvo planuota, kad laivas bus iškeltas iki 2012 m. pabaigos. Tačiau laikas bėgo, operacijos kaina pakilo iki 400 mln. eurų, o „Costa Concordia“, praėjus net metams po katastrofos, guli savo vietoje, pasvirusi ant to paties šono.
Inžinieriams daug problemų kelia laivo dydis ir aplinkosaugos reikalavimai. Todėl labai brangiai kainuoja ir ilgai trunka įvairūs paruošiamieji darbai, pavyzdžiui, specialių milžiniškų platformų, kurios bus pastatytos ant dugno ir ant kurių laivas bus paverčiamas, gaminimas, nugabenimas ir pastatymas. Vien tam, kad iš laivo būtų išpumpuota 2 100 tonų dyzelino, prireikė mėnesio, o toje operacijoje dalyvavo 20 laivų, nes viskas turėjo būti atlikta saugiai ir švariai. Pati platforma turi būti pastatyta taip, kad nesunaikintų jūros dugno augalijos, kad ją statant būtų padaryta kuo mažiau žalos.
„Costa Concordia“ iškėlimo operacijos darbai vyksta nuolat, pasak „Titan Salvage“ ir „Micoperi“ atstovų, dirbama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. „Costa Concordia“ laivo šonas tapo panašus į stacionarią statybų aikštelę. O kaip tokį milžinišką laivą iškelti? Iš pradžių ant šono gulintis laivas bus atverstas į normalią padėtį, tada, prilaikomas prie jo pritvirtintų plūdurų, bus nutemptas į uostą. Uoste laivas bus supjaustytas. Pati sunkiausia užduotis – atversti laivą.
Kaip tai bus daroma?
Laivas „Costa Concordia“ guli pasviręs ant gana stataus dugno šlaito. Jei būtų bandoma laivą atversti paprastai, be papildomų ant dugno tvirtinamų platformų, yra tikimybė, kad jis gali apvirsti. Apvirtęs laivas nuskęs į didesnį gylį, tada jo iškėlimas bus dar sudėtingesnis ir brangesnis. Norint išvengti laivo apsivertimo galimybės, ant dugno įrengiamas horizontalus padas, ant kurio, atvertus laivą, ir atsirems plokščias „Costa Concordia“ dugnas. Nedideliame gylyje padas įrengiamas ant dugno dedant maišus su skystu cementu. Šiai operacijai talkina 111 narų, po laivo dugnu bus paklota 18 000 tonų betono.
Didesniame gylyje į dugną bus kalami masyvūs poliai, ant kurių bus tvirtinamos šešios specialios platformos, kurios gaminamos krante.
Laivo šonas, kuris šiuo metu yra virš vandens, yra paverstas milžiniška statybų aikštele. Prie šio šono tvirtinami masyvūs plūdurai. Iš viso bus pritvirtinta 15 plūdurų, kurie metaliniais trosais bus sujungti su ant dugno įrengtomis platformomis. Kai viskas bus paruošta, prasidės laivo atvertimo operacija – laivas, tempiant už trosų, bus atverčiamas. Talkins ir du labai dideli jūriniai kranai. Ši operacija truks dvi paras. Jai pasibaigus laivo dugnas atsirems į ant dugno įrengtą padą. Operacijos metu prie laivo šono pritvirtinti plūdurai bus iš dalies užpildyti vandeniui.
Atvertus laivą, kitame jo šone irgi bus pritvirtinta 15 masyvių plūdurų. Kai ši operacija bus baigta, prasidės laivo pakėlimo operacija. Kad laivas pakiltų nuo pado ir jį būtų galima nutempti į uostą, vanduo iš plūdurų turės būti išpumpuotas, o plūdurų ertmės užpildytos oru. Tada laivas pakils nuo dugno.
Kompanijos „Titan Salvage“ specialistai teigia, kad panaši laivo atvertimo operacija nėra naujiena – taip laivą atvertė JAV jūrų laivyno ir Britanijos karališkojo laivyno pajėgos, tačiau niekada tokia operacija nebuvo atliekama su tokiu dideliu laivu, kuris sveria 44 600 tonų.
Be abejo, viską buvo galima padaryti paprasčiau ir pigiau: laivą pradėti pjaustyti avarijos vietoje ir baržomis išgabenti dalimis. Tačiau tokio sprendimo buvo atsisakyta dėl ekologijos. Laive yra įvairiausio šlamšto (tonos jau seniai supuvusio maisto, baldų, asmeninių keleivių daiktų ir t. t.), kuris pjaustant „Costa Concordia“ patektų į vandenį. Šiuo atveju norėta padaryti kuo mažiau žalos aplinkai, tad buvo pasirinktas gana brangus, ilgai trunkantis, bet aplinką mažiausiai teršiantis sprendimas.
