Viršgarsinio lėktuvo „Concorde“ keleiviai juokaudami vadindavo šį technologinį stebuklą laiko mašina, nes nuskridę iš Londono į Niujorką turėdavo atsukti savo laikrodžius dviem valandomis anksčiau nei lėktuvas apskritai pakilo iš oro uosto.
Vakuuminio traukinio projektas leistų sugrįžti į praeitį net keturiomis valandomis, nes kelionė per Atlantą truktų vos vieną valandą. Teoriškai šie futuristiniai traukiniai, judantys vamzdžiais iš kurių yra išsiurbtas oras, galėtų pasiekti 4 tūkst. kilometrų per valandą greitį, rašo BBC.
Kol kas vakuuminiai traukiniai gyvuoja tik brėžiniuose ir mokslinės fantastikos knygose, tačiau jų įgyvendinimas yra kur kas arčiau nei būtų galima įsivaizduoti. Inžinieriai JAV ir Kinijoje kuria tokių traukinių prototipus. Yra tikinčių, kad ši technologija leis žymiai pigiau iškelti krovinius į kosmosą.
Idėja sukurti vakuminį traukinį yra ne tokia jau nauja. Pirmasis tokią mintį maždaug prieš šimtą metų pakišo amerikiečių inžinierius Robertas Goddardas. Vėliau prie jo prisijungė dar daugiau vizionierių, kurie vakuuminiuose traukiniuose įžvelgė transporto ateitį.
Pats vakuuminio traukinio principas visų inžinierių darbuose yra gana panašus. Idėja paprasta: traukinys arba kapsulė turėtų keliauti sandariu tuneliu iš kurio yra išsiurbtas visas oras. Tokius vamzdžius būtų galima tiesti vietoje paprastų geležinkelio bėgių ar metro tunelių. Kai kuriuose itin futuristiniuose pavyzdžiuose siūloma vakuuminius tunelius įrengti tam tikrame jūrų bei vandenynų gylyje.
Didžiausias tokių traukinių privalumas – milžiniškas greitis, kurį leidžia išvystyto oro pasipriešinimo stoka.
Masačiusetso technologijų universiteto profesorius emeritas Ernstas Frankelis vakuuminio tunelio prototipą išbandė paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Bandymų metu E. Frankelis nutiesė pusės kilometro ilgio vakuuminį vamzdį, kuriame objektai galėjo išvystyti 930 kilometrų per valandą greitį.
Įkvėpti sėkmingų rezultatų komados nariai pasiūlė nuo Bostono iki Niujorko nutiesti vakuuminio traukinio vamzdį, kuris sutrumpintų kelionės laiką nuo keturių valandų iki 40 minučių. Pagal planą šiame vamzdyje traukinys turėjo judėti nuo 480 iki 560 kilometrų per valanda greičiu.
Kuriant tokią sistemą buvo planuojama kas 30–40 kilometrų įrengti pompas, kurios nuolatos užtikrintų vakuumą tunelio viduje. Bene didžiausia problema – poreikis išsaugoti vakuuma stotyse, kurios yra užpildytos įprastu oru. Tam būtų reikėję įrengti specialių šliuzų sistemą kurie atsivertų vos tik atvykus traukiniui ir vėl užsivertų jam išvykus.
Galiausiai dėl didelių kaštų šis projektas žlugo, be to tuo metu Kinijoje ir Japonijoje jau egzistavo traukiniai, kurie galėjo išvystyti analogišką greitį įprastoje aplinkoje.
Vis dėlto suporavus vakuuminius traukinius su magnetinės levitacijos technologija būtų galimą viršyti garso greitį. Parastai tokie traukiniai gali išvystyti 581 kilometrą per valandą siekiantį greitį, tačiau patalpinus juos į vakuuminį tunelį teoriškai maksimalus šių transporto priemonių greitis galėtų būti didesnis nei 4 tūkst. kilometrų per valandą.
Pastaraisiais metasi buvo keletas bandymų suderinti šias dvi technologijas. Amerikiečių inžinierius Darylas Osteris sukūrė šešiavietės kapsulės, kuri 1,5 metro skersmens vakuuminiame tunelyje juda dėka magnetinės levitacijos, projektą.
Šis inžinierius pasiūlė kurti kelių greičių sistemas, lėtesnės būtų skirtos įveikti trumpesniems nuotoliams tuo tarpu greitesnė galėtų sujungti atskirus žemynus.
D. Osterio bendrovė pati neapsiima įgyventinti tokio projekto ir vietoje to pardavinėja licencijas gaminti analogiškas sistemas pagal jų sugalvotą technologiją. Kol kas bendrovei pavyko parduoti virš 60 tokių licenzijų iš kurių 12 įsigijo kinai.
Galbūt tokia traukinių sistemos revoliucija skamba kiek radikaliai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiandien naudojama geležinkelių sistema yra daugiau nei šimtmečio senumo. Tuo tarpu skrydžiai lėktuvais yra perkrauti, o kelionės į oro uostą yra ilgos ir varginančios. Itin greiti traukiniai keliaujantys iš miesto centro į centrą sukeltų revoliuciją transporto srityje.
D. Osterio manymu tokia traukinių sistema pradės veikti per artimiausius dešimt metų. Anot inžinieriaus, tikėtina kad Kinija ir Indija taps šių technologijų pionierėmis
Dar viena sritis kurioje galėtų pasitarnauti magnetinė levitacija ir vakuuminiai tuneliai – kosmoso kelionės. Šiuo metu iškelti objektus į kosminę erdvę kainuoja itin brangiai. Inžinierius Jamesas Powellas siūlo įgyvendinti projektą „Startram“. Šio projekto idėja paprasta: ilgas vakuuminis tunelis magnetinės levitacijos dėka galėtų tarsi patranka iššauti erdvėlaivius į kosminę erdvę ir ženkliai sumažintų kosminių kelionių kainą.
