Lietuvos inžinerijos sektorių atstovaujanti asociacija skatina įmones neatsilikti nuo ketvirtosios pramonės revoliucijos ir restruktūrizuoti savo veiklą. Projektų vadovė D. Murygina teigia, jog tam reikia investuoti ir į savo darbuotojus.
„Mes jaučiame rinkos pokyčius – įmonėms tenka industrializuotis, skaitmenizuotis, o šiems procesams turi pasiruošti ir personalas. Anksčiau įgytų kompetencijų neužtenka, todėl įmonės siunčia savo darbuotojus į mokymus. Inžinerinėse bendrovėse pareigybės suskirstytos pagal kategorijas, pavyzdžiui – CNC derintojas ar operatorius. Pagal jas ir vykdomi apmokymai. Kelti kategorijos laipsnį suinteresuota ne tik įmonė, bet ir pats darbuotojas – suteiktas aukštesnis rangas atsispindi ir darbuotojo atlyginime“, – pastebi LINPRA atstovė.
Ji tvirtina, kad bendrovės nori universalesnių darbuotojų. Efektyvinant veiklą darbuotojas turėtų sugebėti atlikti daugiau nei vieną operaciją.
„Kiekviena įmonė siekia kuo didesnio veiklos efektyvumo, dėl to tikrinama, ar darbuotojų funkcijos dubliuojasi. Norima išgryninti kiekvieno specialisto atsakomybę – pavyzdžiui, galbūt anksčiau darbuotojas atlikdavo tik dalį vienos funkcijos ir dabar bandoma jį perkelti į kitą darbo vietą. Joje darbuotojas apmokomas atlikti daugiau veiklų. Tada jis tampa lankstesnis ir įmonė jį dar labiau pradeda vertinti“, – aiškina D. Murygina.
Anot jos, inžinerijos sektorius patiria kvalifikuotų specialistų stygių, bet įveikti šį iššūkį padeda patyrusių darbuotojų pagalba. „Daugelyje įmonių yra būrys ilgai ten dirbančių profesionalų, kurie pameistrystės principu perduoda žinias naujai atėjusiems, nepatyrusiems darbuotojams. Žinoma, ne kiekvienas seniai dirbantis specialistas turi magistro išsilavinimą, bet mums svarbiausia, kad jis turi konkrečios veiklos patirties, atitinkančios įmonės specifiką“, – atskleidžia projektų vadovė.
Pašnekovės manymu, darbuotojų apmokymas pameistrystės principu bendrovėms yra palankus – jos orientuotos į tai, kad darbuotojai kuo daugiau laiko praleistų darbo vietoje. Naujam darbuotojui, motyvuotam įgyti kvalifikaciją, paskiriami 2-3 mėnesiai darbo su patyrusiu profesionalu laiko. Visgi kartais tenka darbuotojus siųsti ir į išorinius mokymus.
„Įmonėms svarbu, kad specialistai nebūtų atitraukti nuo savo pagrindinės veiklos, todėl pameistrystė yra palankesnis pasirinkimas. Kartais prireikia pagilinti labai siauras kompetencijas, tad pagal įmonių poreikį darbuotojai siunčiami į kursus ir seminarus. Siekiama pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias suteikia Europos Sąjungos (ES) finansuojami projektai“, – pasakoja D. Murygina.
Ji pasakoja, kad šiuo metu LINPRA rengia mokymus savo atstovaujamų įmonių darbuotojams pagal Ūkio ministerijos administruojamą ES investicijų priemonę „Kompetencijos LT“. Anot pašnekovės, tai jau trečiasis jų įgyvendinamas ES projektas, kuris leidžia palaikyti mokymų tęstinumą ir sumažinti ugdymo kaštus įmonėms.
„Inžinerinė pramonė ypatinga tuo, kad niekada negalima sustoti – neužtenka pasimokyti kartą ir daugiau to nedaryti. Mums svarbu, kad žmonės tobulintų savo kompetencijas nuolat. Pastebime, kad prieš 10 metų buvo aktualios vadybinės žinios, tačiau dabar, kai beveik visi jų turi, darbuotojai tobulinasi technologijų srityje“, – sako D. Murygina.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis
Kompetencijų vaučeris – finansuojami darbuotojų mokymai tuo metu, kai jų reikia, ir ta apimtimi, kokios reikia. Paraiškas gali teikti tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės arba savivaldybės įmonės. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Vienam pareiškėjui maksimalus finansavimas mokymams metams yra 4500 eurų. Paraiškos teikiamos bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) iki 2020 m. lapkričio 30 d. Mokymų paslaugų tiekėjų ir mokymų programų sąrašą galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ svetainėje www.verslilietuva.lt. Šis sąrašas nuolat pildomas, o neradus reikiamos mokymų programos, galima kreiptis į VšĮ „Versli Lietuva“ dėl jos įtraukimo į sąrašą. Daugiau informacijos čia.
Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje – finansuojami praktiniai mokymai darbuotojams pameistrystės forma kvalifikacijai įgyti bei mokymai darbo vietoje kvalifikacijai tobulinti. Paraiškas gali teikti tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės arba savivaldybės įmonės. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 360 tūkst. eurų projektui ir iki 1500 eurų vienam darbuotojui. Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas galioja iki lapkričio 22 d. Paraiškas priima Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos čia.
Kompetencijos LT – specialieji mokymai skirti tam tikro sektoriaus ar tam tikrų profesijų darbuotojams. Paraiškas gali teikti verslo asociacijos, klasterio koordinatoriai, pramonės prekybos ir amatų rūmai. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 30 tūkst. eurų projektui ir iki 6000 eurų vienam darbuotojui. Kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę planuojama paskelbti iki 2017 m. pabaigos. Daugiau informacijos čia.
Inostažuotė – finansuojami mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas vykdančių įmonių darbuotojų mokymai užsienio mokymų centruose bei užsienio įmonėse, vykdančiose MTEPI veiklas. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 70 proc., didelėms – 60 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 360 tūkst. eurų projektui ir iki 1500 eurų viena, darbuotojui. Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2020 m. birželio 30 d. Paraiškas priima Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos čia.
