Nacionalizuoto banko „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacija nerimaudama stebi atsakingų institucijų veiksmus priimant sprendimus dėl „Snoro“ restruktūrizavimo ir konstatuoja, kad procesas tampa neskaidriu, o siūlomas banko pertvarkymo scenarijus – neracionalus ir neteisėtas. Nerimą pakurstė administratoriaus Simono Freakley'io sprendimas neįsileisti asociacijos stebėtojo į „Snorą“ bei ketinimai įgyvendinti vadinamąjį „blogo ir gero“ banko scenarijų. Teisininkams kyla abejonių dėl siūlomo restruktūrizavimo būdo, neatitinkančio geriausios pasaulinės praktikos, teisėtumo.
„Vertiname valstybės ryžtą stabdant galimai nusikalstamą banko savininkų ir vadovų veiklą, tačiau stebina tai, kad atsakingos institucijos ir toliau norėtų naudoti buldozerį ten, kur reikalingas chirurgo skalpelis. Dabar panašu, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas planuoja priimti visų „Snoro“ banko klientų likimą nulemsiančius sprendimus užkulisiuose, nepaisydama pažadų diskutuoti. Tokia strategija primena liūdnos atminties „naktinę mokesčių reformą“, kurios padariniai jaučiami iki šiol“, – sako Irmantas Norkus, partneris, vadovaujantis teisinių paslaugų įmonei „Raidla, Lejins & Norcous“, kuri asociacijoje atstovauja banko klientams.
I. Norkaus teigimu, kadangi nėra pakankamai laiko, o gandų – daug, indėlininkai ir kreditoriai, kuriuos atstovauja asociacija, negali tiksliau suformuluoti savo pozicijos ir reikalavimų, nes neturi aiškios informacijos, kiek turto yra likę nacionalizuotame banke.
Asociacijai abejonių kelia ir Vyriausybės siūlomas banko problemų sprendimo kelias: neaišku, ar jis atitinka Konstituciją ir yra teisėtas .
„Pasaulinė praktika yra tokia, kad „gerasis“ bankas yra valdomas „blogojo“, jis yra antrinis pastarojo bankas. Tokiu atveju viskas, ką uždirba gerasis bankas, tenka „neužtikrintų“ indėlininkų reikalavimams tenkinti. Ir tik tokiu atveju galima tikėtis kompensuoti praradimus visoms indėlininkų ir kreditorių grupėms“, – sako I.Norkus.
Vyriausybės šiuo metu siūlomas scenarijus – valstybės draudžiamus indėlius perkelti į naujai steigiamą „gerąjį“ banką – likusius banko kreditorius pastumia į šoną, nes „gerasis“ ir blogasis“ bankai planuojami kaip atskiri nesusiję vienetai.
Tam, kad būtų užtikrintas indėlių grąžinimas, į naująjį banką yra perkeliamas turtas ir dėl proceso spartos numatytas tik vienas mėnuo – tikėtina, kad tai bus vertinama labai konservatyviai, likvidacine turto verte. Būtų gauta kaina, kuria turtą galima parduoti kuo greičiau, nors, palaukus ilgesnį laiką, jį būtų galima realizuoti brangiau.
„Realu, kad tokiu būdu į naująjį banką bus perkelta daugiau turto nei jo realiai reikia indėlių grąžinimui užtikrinti, todėl ateityje šį banką nusprendusi parduoti Vyriausybė galėtų uždirbti, tačiau šis pelnas atitektų valstybei ir „Snoro“ kreditorių nepasiektų“, – sako Dovilė Burgienė, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ partnerė.
Pasak jos, valstybės siūlomas būdas yra tipiškas diferencijuoto teisinio reguliavimo atvejis, kai vieno ar kelių asmenų atžvilgiu nustatomos kitokios, nei visiems kitiems, taisyklės.
Asociacija ragina atsakingas institucijas tęsti atvirą diskusiją su suinteresuotomis grupėmis, keistis informacija ir priimti racionalius ir visų nacionalizuoto banko klientų interesus tenkinančius sprendimus.
Apie „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją
Asociacija vienija visus nukentėjusius „Snoro“ banko klientus ir kviečia bendromis jėgomis spręsti klausimus, susijusius su banko restruktūrizavimu. Asociacijos steigėjai: Šarūnas Kliokys, Gražvydas Bajoras, Šarūnas Birutis, Pranas Griškevičius, Simona Heinsohn ir Danukas Arlauskas.
Lapkričio 21-tą dieną oficialiai įregistruota asociacija jau vienija kelias dešimtis nukentėjusiųjų Lietuvos įmonių ir daugiau nei 250 privačių asmenų.
