Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Išsivysčiusių valstybių įmonių akcijos brangsta 4 metus, bet investuotojai mieliau tebesirenka obligacijas. Taip elgtis, anot ekspertų, žmones skatina saugumo jausmas ir abejonės, ar Vakarų šalių ekonomikų būklė jau pakankamai gera, kad jos augtų be centrinių bankų įsikišimo. Lietuviai laikomi itin atsargiais investuotojais, skiriančiais tam kuklias sumas.
Kur saugiausia ir kur pelningiausia investuoti, galvas suka daugybė žmonių visame pasaulyje. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų turimų pinigų laikoma bankuose kaip indėliai. Šių suma sumušusi visų laikų rekordus – daugiau nei 45 mlrd. litų. Nors indėlių palūkanos dabar nėra pačios patraukliausios.
O štai akcijų kursai, anot ekspertų, pasiekę piką. Uždirbti šiemet galėjo investavusieji beveik į bet kurią išsivysčiusią rinką – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos ar Japonijos.
„Šiais metais labai išryškėjo atotrūkis tarp to, kas darėsi išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio akcijų rinkose. Jeigu išsivystęs pasaulis investuotojams davė teigiamą grąžą – apie 7 proc., tai besivystančio pasaulio akcijų rinkos šiais metais davė neigiamą grąžą“, – teigė „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas.
Anot ekspertų, rizikingų, bet ir solidžiausiu uždarbiu viliojusių besivystančių šalių akcijos maždaug dešimtmetį brango labiausiai dėl tikėjimo, kad šios rinkos perspektyvesnės už kitas. Bet po krizės žmonės tokio tikėjimo jau neturi. Jas nurungė Vakarų rinkos – dėl centrinių bankų skatinimo politikos ir dėl to, kad verslo savininkai per sunkmetį elgėsi patikimiau.
„Ne tai, kad investuotojai nemato arba nesupranta, jog Vakarų valstybiš ekonomikos laikosi sunkiau, nors Kinijo, Rusijos, Brazilijos ekonomikos auga ir pakankamai sparčiai. Investuotojai renkasi valstybes, eksportuojančias įmones, kurios veikia iš tiesų Vakaruose“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Lietuvių investuotojai laikomi konservatyviais, o ir tam skiriamos sumos – labai kuklios. Priežastis – palyginti su vakariečiais, dešimtis kartų mažesnis finansinis turtas ir patirties stoka. Skaičiuojama, kad investiciniuose fonduose yra apie 1,5–2 mlrd. litų; iki milijardo investavę akcijas perkantieji tiesiogiai.
Tačiau pastebima, kad apskritai investavimu į akcijas žmonės visame pasaulyje jau nusivylę ir pirmenybę teikia obligacijoms. O dalis šių vertybinių popierių, anot ekspertų, jau pervertinti ir pučiasi kainų burbulas. Tik nesutariama, kurių obligacijų – vieni sako, kad rizikingų, kiti - kad nerizikingų.
