Kur dėti kablelį šiame sakinyje finansų krizės metu? To LŽ klausė finansų ekspertų, kuriuos šis paprastas teiginys privertė ne tik šyptelti, bet ir atsakingai pažiūrėti į skyrybos ženklų prasmę.
Ir galima, ir negalima.
Finansų maklerio įmonės „Finhill“ analizės ir valdymo departamento vadovas Marius Buivydas LŽ sakė, kad šiuo metu dėti kablelį galima ir po žodžio „investuoti“, ir po „negalima“, tačiau yra viena sąlyga - svarbu, į kokią rinką bus investuojama.
„Jeigu kalbame apie Europos rinką, taip pat ir Lietuvą, kablelį reikėtų dėti po žodžio „negalima“. Tačiau jeigu kalbėsime apie Amerikos rinką, drįsčiau šiame teiginyje skyrybos ženklą dėti prieš žodį „negalima“, - svarstė ekspertas.
Pasak jo, investuotojui numatyti, kada rinka bus pasiekusi žemiausią ribą, yra beveik neįmanoma, todėl investicijų praradimas kažkuriuo laikotarpiu yra tikėtinas. Tačiau Amerikos rinkos šiuo metu jau yra pakilusios nuo buvusio žemiausio lygio. „Nors dauguma dar mano, kad sunkumai užtruks, Amerikos rinkos yra gana likvidžios, pinigų rinkos ir bankų reikalai jau kiek pataisyti. Tuo metu investavimą Europos rinkoje reikėtų atidėti. Finansų krizė joje kilo kone tuščioje vietoje, kai buvo „užmiršta“ sumažinti palūkanų normas. Yra tikimybė, kad kylanti Amerikos rinka paskui save ištrauks ir Europos rinką“, - viliasi pašnekovas. Tačiau, pasak jo, šiuo metu dar reikėtų luktelti.
Investuoti, išliekant ramiam
Banko „Swedbank“ Lietuvoje asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė LŽ sakė, kad nors šiuo metu dažniau girdime apie raudonuojančias akcijų biržas ir sąlygos investuoti iš pažiūros neatrodo tokios patrauklios, kokios buvo prieš daugiau nei metus, jos nuomone, yra priešingai. Tad, pasak ekspertės, skyryba šioje frazėje turėtų būti sudėliota taip: „Investuoti, negalima atidėti.“
„Reikia atkreipti dėmesį, kad investavimo derėtų imtis tik tada, kai jau yra pasirūpinta 3-6 mėnesių pajamų sumos santaupomis juodai dienai, užtikrinta pagrindinio šeimos pajamų gavėjo ir sukaupto turto apsauga“, - sako O.Čičkauskaitė. Pasak ekspertės, niekas negali nuspėti, kada bus pasiektas vadinamasis rinkos dugnas, ir niekas negali atspėti, kada akcijų kaina pradės kilti.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu akcijų kaina yra gerokai sumažėjusi, palyginti su 2007 metų pabaiga, o ruošiantis pradėti investuoti neverta laukti rinkos atsigavimo ženklų, nes akcijų kaina paprastai pradeda kilti anksčiau, nei ekonomika parodo atsigavimo ženklus. „Toks požiūris atitinka fundamentalų investavimo dėsnį - pirkti, kai akcijų kaina krinta, ir parduoti, kai ji pakyla, t. y. pirkti pigiai ir parduoti brangiai. Pradedančiam investuotojui, neturinčiam patirties, pradėti mėginimus spekuliuoti akcijų kainomis nerekomenduotina - šis laikotarpis palankus tiems, kurie ketina tapti ilgalaikiais investuotojais ir laikosi periodinio investavimo strategijos“, - sako banko ekspertė.
Pasak jos, periodiškai investuojant galima išlikti ramiam, kad net akcijoms toliau pingant bus galima įsigyti akcijų dar pigiau. Be to, tikėtina, kad ekonomikai atsigaunant sukaupto portfelio vertė išaugs daugiau.
„Periodiškai investuoti rekomenduojama tiek lėšų, kiek, įvertinus savo artimiausio laikotarpio pajamas ir išlaidas, numatoma, kad per artimiausius ketverius penkerius metus neprireiks. Jei lėšų gali prireikti jau po metų, verčiau rinktis terminuotą ar taupomąjį indėlį banke. Ilgesniam laikotarpiui yra kita alternatyva - investicinis indėlis, kurio uždirbtos palūkanos gali būti daug didesnės nei terminuoto indėlio palūkanos. Tačiau esant nepalankiai situacijai rinkoje investicinis indėlis palūkanų gali apskritai neuždirbti“, - pažymi O.Čičkauskaitė.
Vis dėlto netgi esant nepalankiai situacijai, pasak pašnekovės, bankas garantuoja, kad termino pabaigoje grąžins 100 proc. investuotos į indėlį sumos. Garantija galioja, net jeigu finansinio turto, su kuriuo susietas indėlis, vertė termino pabaigoje bus nukritusi žemiau pradinės vertės.
Daug pinigų nereikia
Klubo „Pinigų srautas“ analitikas Andrius Šuminas LŽ sakė, kad bet kuriuo atveju svarbiausias lėšų kaupimo principas išlieka tas pats. „Jei galvojama apie didesnę pensiją, vaikų ateitį, geresnes atostogas, tai taupyti reikėtų pradėti jau dabar. Kaupiant ilgą laiką vertybinių popierių svyravimai neturi didelės reikšmės. Klaidingai manoma, kad siekiant sukaupti daug pinigų reikia investuoti dideles sumas ir tai gali padaryti tik turtingi žmonės. Tai netiesa, nes taupyti ir investuoti gali visi“, - sako A.Šuminas.
Pasak jo, lengviausia tai daryti pasirinkus periodinį investavimą. „Paprastas pavyzdys, jei taupytume kojinėje po 100 litų per mėnesį, tai per metus sukauptume 1200 litų, o po 40 metų joje jau būtų 48 tūkst. litų. Jeigu dėtume į kaupiamąjį indėlį su 4 proc. metinėmis palūkanomis, tai po 40 metų galėtume tikėtis 110 tūkst. litų. Jei investuotume į fondą, kurio pajamingumas 9 proc., tai po tiek pat metų galėtume turėti 410 tūkst. litų. Tai įspūdingos sumos, tačiau jos pasiekiamos investuojant palyginti nedideles sumas kas mėnesį“, - sako pašnekovas.
Analitikas neslepia, kad daug ką gąsdina dabartinis laikotarpis - neigiamos fondų grąžos, prastos ekonominės perspektyvos. „Bet kaip tik dabar atsiveria puikios galimybes pradėti taupyti ir investuoti, kai galima įsigyti pigių investicinių vienetų“, - sako A.Šuminas. Jis neabejoja, kad šiuo metu yra galimybė pasiekti nemažą investicinę grąžą per ilgą laiko tarpą.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
