Investavimas Kroatijos vertybinių popierių rinkoje – lyg perlus slepiančių moliuskų paieška gilioje jūroje: panėręs negali būti tikras, ar traukiamoje kriauklėje tikrai bus vertingas mineralas, ar teks nusivilti ir vėl nerti žemyn. Tačiau riziką ir nepasitikėjimą Balkanų rinka vis dažniau nugali analitikų ir investuotojų argumentai, kad būtent ši Kroatijos kriauklė turėtų būti vertinga.
UAB FMĮ „Orion Securities“ finansų makleris ir Investuotojų asociacijos valdybos narys Darius Slavinskas Kroatijos akcijų rinka aktyviai domėtis pradėjo 2003 m. ir mano, kad Balkanų šalimis besidominčių investuotojų dėmesys būtent dabar turėtų kryptį į šią šalį.
„Kroatijos, tiksliau, Zagrebo biržos CROBEX indeksas nuo savo aukščiausio taško 2007 m. yra nukritęs apie 65 proc., o kitose besivystančiose rinkose jau pakilo kainos, kurios buvo pasiekusios žemiausią tašką – investuotojų žargonu įvyko vadinamieji „atšokimai“. Kroatijos biržoje yra kompanijų akcijų, kurių rodikliai itin patrauklūs, pavyzdžiui, rinkos vertės ir pardavimo rodiklis (P/S) sudaro vos 0,1 ar 0,2, jų akcijų kaina nukritusi 10, 20 ar net daugiau kartų. Jei ekonomika atsigaus, per ateinančius kelerius metus investuotojai gali uždirbti šimtaprocentinį pelną“, – sako žurnalui „Investuok“ D. Slavinskas.
Politiniai motyvai
Privatus investuotojas Mindaugas Rakauskas pasakoja, kad anksčiau Kroatijos akcijų biržoje investuodavo aktyviau, o šiuo metu turi tik anksčiau įsigytų kelių įmonių akcijų. Balkanų rinka M. Rakauskas sako pradėjęs domėtis 2004 m., tačiau patraukliausios jam anuomet pasirodė esančios Kroatijos bendrovių akcijos. „Tikėjimą šia rinka skatina ir politiniai motyvai – Kroatija yra vienintelė Balkanų valstybė, kuriai suteiktas Europos Sąjungos (ES) narės kandidatės statusas. Prognozuojama, kad kitame derybų etape turėtų būti paskelbta stojimo į ES data. Kroatija yra labiausiai išsivysčiusi tarp buvusių Jugoslavijos šalių“ – teigia investuotojas.
Šia šalimi besidomintis „Orion Securities“ finansų makleris ir Investuotojų asociacijos valdybos narys sako, kad Kroatijos rinkos įtaka pasaulio ekonomikai – minimali, tačiau ši šalis priklauso Balkanų regionui, kurį į savo portfelius traukia dauguma į besivystančias rinkas investuojančių pasaulio fondų.
„Daugiausiai teigiamų lūkesčių investuotojams kelia tai, jog šalis kryptingai ir sėkmingai siekia narystės ES. Narystės nauda – akivaizdi: reformos šalies viduje, skaidrumas, korupcijos mažėjimas, tarptautinių standartų taikymas, šalies pastebimumas ir patrauklumas investuotojams, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Tiesioginė nauda – struktūrinių ES lėšų gavimas infrastruktūros ir kitiems projektams plėtoti“, – įsitikinęs D. Slavinskas.
Kroatijos raidos scenarijų ekspertas grindžia Lietuvos pavyzdžiu. Prisimindami įvairius Lietuvos stojimo į ES procesus – privatizacija, kovos su korupcija ir nusikalstamumu – galime nesunkiai suprasti ir įsivaizduoti, kas vyksta ir kokia rizika kyla investuojant Kroatijoje.
FM AB G. Steponkaus kontoros finansų makleris Giedrius Steponkus žurnalui „Investuok“ teigia, kad viena didžiausių grėsmių, galinti kilti investuojantiems Kroatijos rinkoje, – neįvyksianti ar ilgai truksianti integracija į ES. Tačiau privatus investuotojas M. Rakauskas pastebi, kad subyrėjusios finansų rinkos paskatino dar vieną grėsmę, kuri gali pasikartoti ir ateityje, – sumažėjo prekybos apyvarta.
„Kroatijos bendrovių akcijų kainos žemyn ristis pradėjo daug vėliau nei ES šalyse – 2009 m. II ketvirtyje. 2009 m. iš šios rinkos pasitraukę fondai sukėlė akcijų išpardavimo bangą, paskui fondus nusekė ir privatūs investuotojai, todėl, lyginant su 2008 m. duomenimis, apyvarta biržoje sumažėjo 8 kartus. Kroatijos rinka yra viena iš nedaugelio Europoje, kurių indeksas nuo 2009 m. pabaigos taip ir nepakilo“, – sako investuotojas.
D. Slavinskas išskiria tris pagrindines investavimo Kroatijoje rizikos rūšis: politinę-ekonominę, privataus sektoriaus skolų ir rinkos neskaidrumo.
Dar neatsigauna
Ir finansų makleriai, ir investuotojai sutinka, kad šiuo metu Kroatijos akcijų indeksas atspindi sunkią šalies padėtį. D. Slavinskas teigia, kad, lyginant su kitomis besivystančiomis šalimis, kuriose sprogo „burbulai“, Kroatijos makroekonomikos rodikliai atrodė gana stipriai, tačiau po staigaus kritimo ir prasidėjus atsigavimo procesams kitose šalyse Kroatijos ekonomikos nuosmukis vis dar vyksta.
Akcijų rinkos – vienas pirmųjų ekonomikos rodiklių. Kroatijos banko „Erste Securities Zagreb“ valdybos nario Hrvoje Krstulovičiaus nuomone, šiais metais reikšmingesnių pokyčių akcijų rinkose nepamatysime. Investuotojai dar nėra tikri dėl ekonomikos perspektyvų. Kroatijos ekonomikos patarėjo Zeljko Lovrincevico teigimu, realiai Kroatijos ekonomika atsigaus tik po trejų metų. Nors, Pasaulio banko pastebėjimu, Kroatijos ekonomika turi potencialo augti 5–7 % per metus, tačiau šis augimas turi kilti iš privataus sektoriaus, o tam reikalingos ekonomikos reformos, kurios vykdomos per lėtai.
Turi lūkesčių
D. Slavinskas, nepaisant sudėtingos ekonominės šalies situacijos, pripažįsta, kad yra optimistas: „Tikėtina, kad valdininkai, matydami didesnę naudą iš narystės ES, suras politinės valios laikytis Tarptautinio valiutos fondo ir kitų institucijų rekomendacijų ir įvykdys vidinę devalvaciją, dirbtinai nekeisdami valiutų kurso, sumažindami valstybės išlaidas, kovodami su korupcija, taip pagerindami šalies finansinę padėtį ir eksportuotojų konkurencingumą. Tikėtina, kad šalį pasieks daugiau paramos pinigų ir tiesioginių užsienio investicijų. Viena pirmųjų kregždžių – rugsėjį 62,3 % daugėjo pramonės užsakymų, lyginant su 2009 m. rugsėju. Be to, vidaus rinka augo 5,7 %, o beveik 200 % daugiau užsakymų gauta iš atsigaunančių užsienio rinkų. Tai rodo, kad vis daugiau įmonių persiorientuoja į eksportą, tai ateityje padidins teigiamą šalies prekybos balansą.“
Investuotojas M. Rakauskas taip pat mano, kad Kroatija yra perspektyvi šalis. Anot jo, investuojant patraukliausi yra mažmeninės prekybos, logistikos, inžinerijos, finansinių paslaugų sektoriai, infrastruktūros vystymo projektuose dalyvaujančios bendrovės. M. Rakausko dėmesį šiuo metu traukia investicijų bendrovė „Adris Grupa“, prekybos sektoriaus atstovė „Konzum“, inžinerinės bendrovės „Dalekovod“, „Industrogradnja Grupa“, „Viadukt“. M. Rakauskui vilčių teikia tai, kad šiuo metu patrauklių bendrovių akcijų kainos yra mažesnės nei 2004 metais, kai investuotojas pradėjo domėtis šia rinka.
Pašnekovas neigiamai vertina mažo investuotojų susidomėjimo sulaukiančių kompanijų, pavyzdžiui, nedidelių viešbučių tinklų ar turizmo bendrovių, akcijas ir teigia į jas net nesižvalgantis.
„Lietuvos biržoje akcijomis prekiaujančių įmonių vertybinių popierių kainos 2008 m. krito 5–10 kartų, o Kroatijoje kainos nuo viršūnės „nuslydo“ ir 15–20 kartų. Pasidomėjus įmonių veikla, planais ir finansiniais rodikliais, tikėtina, kad perspektyvūs sektoriai atsities, kartu su jais ir akcijų kainos turėtų padidėti“, – sako M. Rakauskas. Investuotojo teigimu, Kroatijos vertybinių popierių rinka šiandien išgyvena tą pačią raidos stadiją, kaip Lietuvos rinka prieš 10 metų.
Kaip investuoja
Privatus investuotojas M. Rakauskas į Kroatijos akcijų biržą investuoja jų įsigydamas per elektroninę bankininkystės sistemą. Pasak jo, dalį informacinių šaltinių apie biržoje esančias įmones ir šalies naujienas galima rasti anglų kalba. M. Rakauskas nurodo, kad dažniausiai peržiūri finansinės grupės „Finasta“ specialistų parengtas Balkanų šalių biržų apžvalgas ir analizes. Nemažai tiesioginės informacijos turi investuotojai, su jais ir Kroatijoje investuojančių įmonių vadovais vyksta susitikimai. Kroatijos vertybinių popierių prekybos sistemoje taip pat teikiamos naujienos, deja, ne visada anglų kalba. Investuotojo teigimu, internetas taip pat nėra operatyviausias šaltinis – čia pateikta informacija dažnai būna jau pasenusi.
G. Steponkus sako, kad Kroatijos įmonių akcijų galima įsigyti per kelių Lietuvoje veikiančių bankų ir finansų tarpininkų elektronines sistemas. Finansų makleris tikina, kad taip pat be baimės galima prekiauti per Slovėnijos ar Kroatijos tarpininkus.
D. Slavinsko teigimu, vienas paprasčiausių būdų investuoti į Balkanų regioną – investiciniai fondai, tačiau vien į Kroatijos įmonių akcijas investuojančių fondų galima rasti tik pačioje Kroatijoje.
„Deja, komisiniai mokesčiai investuojant Kroatijoje yra dideli ir sudaro apie 1 % sandorio vertės, bet, paprastai, ne mažiau kaip 200 Lt. Jeigu įvertinsime tai, kad investicinį portfelį būtina išskaidyti ne tik pagal atskirus sektorius, bet ir pagal geografinius regionus, akivaizdu, jog su keliais tūkstančiais litų labiausiai apsimoka pirkti fondo vienetus“, – sako D. Slavinskas.
