Taupymo bumas ir studentus privertė susimąstyti bei kruopščiau rinktis tiek mokslo instituciją, tiek studijų programą, teigiama įmonės „Minule.com“ pranešime.
Pastaraisiais metais mokslo laipsnio įgijimas tampa stambia investicija. Kai reikia mokėti nemažas sumas už mokslą, kiekvienas stojantysis atsakingai pasveria atsipirkimo kainą ir laiką. Jei šalyje aukštasis išsilavinimas daugelyje darbo rinkos sektorių yra vertinamas ir privalumų suteikiantis veiksnys, dažnai magistro laipsnį nusveria darbo patirtis. Tad kokią kainą verta mokėti už antros pakopos studijas, kad jos taptų ne finansine našta, o realia pridėtine verte?
Prieš kelerius metus Lietuvos aukštojo mokslo prieinamumas buvo didelis (valstybės bent iš dalies finansuojamos studijos), tačiau dabar valstybinėse aukštosiose mokyklose vyraujanti magistro studijų kaina (apie 6000 Lt per metus) studentus priverčia pasidomėti ir kitomis galimybėmis. Nykstant valstybių riboms žvilgsnis krypsta į universitetus užsienyje. Jų paklausą kelia ne vien patrauklios studijų sąlygos, tačiau ir asmenybės tobulėjimo galimybė. Didžiausias studentų migracijos stabdis yra naujos aplinkos ir prisitaikymo baimė. Iš šios tendencijos išryškėja galimybė pačiam studentui priimti iššūkį ir išmokti reaguoti, adaptuotis prie aplinkos. Daugelis užsienio aukštųjų mokyklų skatina ne tik mokytis, tačiau siekia pabrėžti indėlio į save svarbą. Vertinamos ne vien atliktos užduotys, jų originalumas ar kruopštumas, tačiau didelis dėmesys skiriamas atliktų darbų ir savęs pristatymams. Tokiu būdu studentas orientuojamas ir į procesą, ir į rezultatą. Tad studentavimas užsienyje suvokiamas ne tik kaip mokslo šaltinis, tačiau kaip ir mokslas fokusuoti asmenybę įvairialypiam gyvenimui.
„Baigęs meno srities bakalauro studijas Vilniuje, toliau siekiau mokslinio laipsnio. Tačiau tęstinės studijos nepatenkino mano lūkesčių. Tad išėjęs iš darbo ir pasiėmęs paskolą tobulintis išvykau į užsienį. Mano apsisprendimas manęs nenuvylė, o priešingai – įkvėpė. Puikus pavyzdys atspindintis studijų kokybę – kiekvieną semestrą skaityti paskaitų atvyksta pasaulinio lygio specialistai, kiti dėstytojai taip pat yra praktikai, ne akademikai, kurie žiūri į studentą kaip į kolegą - ne konkurentą. Kitas pavyzdys – materialiniai ištekliai. Universitetas studentui suteikia visas reikiamas sąlygas baigiamajam darbui atlikti – patalpas, medžiagas, įrankius..“ – dalinasi patirtimi studentas, baigęs magistro studijas Vakarų Europoje – „Kokią patirtį ir vertę įgauna tokios studijos? Mano manymu, svarbiausias momentas studijuojant užsienyje yra tai, kad akademinės žinios yra iš karto pritaikomos praktikoje. Tad diplomas parodo ne žinių suvokimą ar buvimą šalia specialybės, o žinių pritaikymą ir dalyvavimą joje.“
Akivaizdu, kad absolventas mokantis už studijas nemažą kainą ir siekiantis įgyti mokslinę kvalifikaciją tikisi ateityje gauti palūkanas už investuotą sumą bei laiką. Studijų kainos ir kokybės santykį, kuriuo būtų patenkintas studentas, sudaro ne tik universitetų pripažinimas ir reitingavimas, prieinama kaina ar universiteto materialiniai bei žmogiškieji ištekliai – studentui aktualiausias veiksnys yra gaunama visapusiška nauda. Jei žmogus baigęs magistrą gali pilnai pritaikyti savo žinias praktikoje, gali naudotis užmegztais ryšiais tiek su dėstytojais, tiek su kolegomis, moka prisitaikyti bei pristatyti tiek save, tiek parduodamą produktą globaliai rinkai – vadinasi, magistro investicija atsipirko.
Nestabili šalies aukštojo mokslo politika skatina akademinio potencialo nutekėjimą į užsienį. Pastebimas didelis susidomėjimas studijomis svetur. Nors Lietuvoje yra didelė antros pakopos studijų pasirinkimo įvairovė, užsienio edukacinės institucijos studentus traukia didesnėmis galimybėmis – studijų trukmė dažniausiai yra trumpesnė, vyraujanti kaina yra panaši arba mažesnė nei Lietuvoje, dėstytojų kompetencijos ir jų santykiai su studentais vertinami žymiai pozityviau ir, be abejo, žinių novatoriškumas ir pritaikomumas yra labiau priimtinas“ – pranešime cituojama įmonės „Minule.com“ tarptautinių studijų koordinatorė Rūta Jonušaitė.
