Investicijų gaudyklės – be vairininkų

Kuo daugiau laisvųjų ekonominių zonų – tuo geriau. Lietuvoje jau veikia 7 LEZ, tiesa, 5 iš jų dar tik de facto: norintiesiems pakloti milijonus eurų investicijų nėra su kuo pasirašyti sutarčių. Tarptautiniai konkursai dėl naujų LEZ valdymo bendrovių, panašu, įvyko tik Panevėžyje. Gal tas vienintelis kandidatas ir taps LEZ valdytoju, tačiau kitos 4 turi laukti naujų bendrovių pasiūlymų varžybų ir jų laureato.

Jokio pelno mokesčio pirmuosius 6 veiklos metus ir dar dešimtmetį – vos pusės jo vertės – tokį pasiūlymą investuotojams pateikia LEZ. Dvi senosios LEZ šalyje – Klaipėdos ir Kauno – sukūrė beveik 2 000 darbo vietų ir jau pritraukė investicijų už 460 mln. eurų  bei 54,2 mln. eurų kiekviena. Ukrainos ir Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos, Tailando ir Japonijos milijonines investicijas priglaudžia Lietuvos LEZ. Tačiau ekspertai klausia: jei tokia nauda ir garbė, kodėl visos Lietuvos teritorijos nepadarius LEZ?

Penki pramonės parkai – Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Akmenės ir Marijampolės – gauna LEZ statusą, o kitąmet už 9 mln. litų ES fondų paramos planuojama sukurti ir Kruonio HAE pramoninio parko infrastruktūrą. Jis esą bus tinkamiausias duomenų centrams.

Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Akmenės ir Marijampolės LEZ valdytojų konkursas paskelbtas dar rugpjūtį, tačiau įvyko tik dėl Panevėžio LEZ – tikimasi, kad šios zonos operatorius bus aiškus jau lapkritį. Kitų 4 LEZ tarptautiniai valdytojų konkursai bus skelbiami dar kartą. Galimi operatoriai esą domisi konkursu, tačiau pristigo laiko pasiūlymams ir verslo planams parengti.

„Atrinkus LEZ valdytojus investuotojai su jais galės pasirašyti sutartis dėl veiklos plėtros LEZ teritorijoje“, – sakė Tadas Jagminas, LEZ komisijos pirmininko pavaduotojas.

Panevėžio savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka sakė, kad Panevėžio LEZ operatoriaus konkursas pagaliau įvyko: pasiūlymo vokas atplėštas, teliko jį aptarti posėdyje Ūkio ministerijoje.

„Pasiūlymas man visai patinka, atrodo tai, ko reikia. Valdytojai įvykdo reikalavimus, nors verslo plane yra šiek tiek klaidų, bet tai tik mano nuomonė“, – „Ekonomika.lt“ sakė A. Stoka.

Vienintelė bendrovė, pretenduojanti tapti Panevėžio LEZ valdytoja, vertina strateginę padėtį – „Via Baltica“ kelias – tiesioginis ryšys su Latvija, atveriantis kelius į Skandinaviją.

„Nieko nuostabaus, LEZ yra naujas dalykas. Manau, pasiūlymo teikėjai supranta, kas yra LEZ ir ką turi veikti valdymo bendrovė“, – svarstė jis.

Stoka pasakojo, kad jau yra 4 investuotojai, gamybos įmonės, todėl trūksta tik operatoriaus sutartims pasirašyti ir LEZ statusui įtvirtinti. Tiesa, iki galo nesutvarkyta infrastruktūra: trūksta elektros ir dujų.

Anot jo, jei pasisiūlęs valdyti LEZ operatorius bus tinkamas, pasirašius sutartį su juo Panevėžys iškart įgaus pranašumą prieš kitas, tuo pat metu steigiamas regionines LEZ.

Bendros geros sąlygos verslui

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas „Ekonomika.lt“ sakė, kad LEZ verslui siūlo palankesnes sąlygas, todėl gali būti patrauklesnės nei įprastas investavimas. Kurti LEZ – vienas iš būdų pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tačiau, anot jo, patikimiausias ir ilgaamžiškiausias užsienio investicijų pritraukimo būdas – gerinti bendras šalies verslo sąlygas.

„Jei teigiama, kad LEZ yra teigiamas reiškinys, nes jis sudaro geresnes investavimo sąlygas ir pritraukia investicijų, kodėl laisvąja ekonomine zona nepadarius visos Lietuvos ir investicinių sąlygų nepagerinus visiems? – retoriškai klausė V. Žukauskas. – Kuo naujas investuotojas ar investuotojas į LEZ yra labiau nusipelnęs nei seniai Lietuvoje veikianti įmonė? Taip investicijų būtų pritraukta daug kartų daugiau. Juk negali būti taip, kad investicijų pritraukimas gerinant veiklos sąlygas tam tikroje teritorijoje yra teigiamas reiškinys, o verslo sąlygų gerinimas visoje šalyje – jau nebe. Kodėl visa Lietuva negali būti LEZ?“

Kauno LEZ akyviai plėtoja Oro parką – vieną iš Kauno LEZ teritorijų, kuri užima 240 ha plotą. Jame įsikūrusios bendrovės gali naudotis visa oro uosto infrastruktūra: vienas didžiausių krovinių oro uostų turi bet kokiems lėktuvams tinkamą kilimo taką, teikia krovinių priežiūros paslaugas, be to, gauna mokestines ir muitų lengvatas. Tačiau pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ seka į Tarptautinį Vilniaus oro uostą paskui „Wizzair“.

„Ryanair“ kryptys LEZ nepakenks

Kauno LEZ valdymo įmonės rinkodaros direktorė Ugnė Urniežiūtė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad skrydžių perkėlimas į sostinės oro uostą turės įtakos visai Kauno regiono plėtrai.

„Miesto pasiekiamumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių ekonomiką augti. Oro parko plėtrai skrydžių perkėlimas kitokio poveikio neturės, nes ten planuojama orlaivių techninės priežiūros veikla nėra tiesiogiai susijusi su keleivių pervežimu“, – aiškino ji.

U. Urniežiūtė skaičiuoja 2 sutartis, pasirašytas su naujais investuotojais – techninio safyro augintoju ir medicininių protezų gamintoju. Statybos darbus vykdo bendrovės „Ryterna“ ir „Baltic Fish Export“, planavimą ir projektavimą – kooperatyvas „Pienas LT“ bei Vokietijos kapitalo metalo perdirbimo įmonė.

Anot jos, 5 pramonės parkai, gavę LEZ statusą, veikė jau anksčiau, todėl sunku prognozuoti, ar jie bus rimti konkurentai senajai Kauno LEZ ir ar pranoks Kauno miesto teikiamą technologinį bei žmogiškąjį potencialą bei geografinę padėtį.

5-oji LEZ pasaulyje

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pirmininkas Povilas Vasiliauskas sakė, kad naujos LEZ jų veiklai įtakos neturės bent artimiausiu metu.

Jis paneigė, kad tabako gamintoja „Philip Morris Lietuva“ veikia Klaipėdos LEZ ir naudojasi mokestinėmis lengvatomis. Pagal LR Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą tabako gaminiai – viena iš draudžiamų veiklos sričių LEZ įmonėms.

„Ši kompanija yra už Klaipėdos LEZ ribų, ji neturi zonos įmonės statuso“, – „Ekonomika.lt“ sakė P. Vasiliauskas.

Jis teigė, kad „Philip Morris Lietuva“ vykdomojo direktoriaus Ivano Kubiceko komentaras Klaipėdos LEZ valdymo tinklalapyje, „Investuotojų“ skiltyje, skirtas naujiems investuotojams pritraukti.

2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ sudarė patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitingą. Jame Klaipėdos LEZ suteikta 5 vieta tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą, taip pat 19 vieta bendrajame patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge.