„Negalime teisti ar išteisinti istorijos įvykių ir juose dalyvaujančių herojų. Intrigos... Jos yra neatskiriama valdančiojo elito dalis. Intrigos visada ten, kur valdžia ir pinigai“, – savo operos „Karalienė Bona“ siužeto vingius komentuoja kompozitorius Giedrius Kuprevičius.
Į šį Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklį, rodomą senojoje Vilniaus operoje – Lietuvos rusų dramos teatre, Vilniaus operos festivalis kviečia birželio 12 d. Festivalio, kurį LNOBT rengia kartu su nacionaline programa Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, programoje Kauno valstybinio muzikinio teatro opera „Karalienė Bona“ yra vienintelis nacionalinis veikalas, prasmingai atliepiantis Lietuvos tūkstantmečio minėjimo jubiliejų, pasakojantis apie svarbias Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui nusipelniusias asmenybes.
Kompozitoriaus pasirinktas laikotarpis iki šiol labiausiai traukė menininkų vaizduotę kitais aspektais - karališka meile, jausmų verpetais. Tuo tarpu kompozitorius Giedrius Kuprevičius operoje dėlioja visai kitus akcentus ir atgręžia mus į karalienę Boną, kaip itin svarią ir nemažai įtakos Lietuvos pažangai dariusią asmenybę. Šalia to menininkui svarbus jos vidinis pasaulis ir pasirinktus sprendimus skatinusios priežastys.
„Žmonės manęs klausia – kodėl operos pavadinime ne Barboros Radvilaitės, Žygimanto Augusto, netgi ne Goštautų, Vytauto Didžiojo ar Gedimino vardai? Kodėl pasirinkau karalienę Boną Sforcą? Mano galva, karalienės Bonos vaidmuo Lietuvos istorijoje nėra tinkamai įvertintas, – pasakoja kompozitorius Giedrius Kuprevičius. – Aš ne istorikas, bet man pasirodė, kad šita moteris Lietuvos politikai ir kultūrai yra suteikusi tam tikrus impulsus, kurių galbūt nedavė kiti dideli istorinių epochų žmonės. Tuo labiau, kad yra labai daug naujų ir naujai interpretuojamų dokumentų, kurie byloja, kad karalienės Bonos vaidmuo Lenkijos ir Lietuvos istorijoje yra neįkainojamas, turintis daug teigiamų pasekmių.
Karalienė Bona nešė į šitą sarmatų tautą renesanso idėjas – mokslą, techniką, kultūrą, ji skatino tikrus amatus –Vilniuje jos dėka buvo atidarytos stiklo liejimo dirbtuvės, kaupiami modernios tiems laikams bibliotekos fondai, diegiama pažangi ūkio valdymo sistema. Tam tikruose šaltinuose Bona yra vaizduojama kaip neigiama asmenybė. Man svarbus kitas dalykas – kiekvieno žmogaus tiesa pačiam sau. Šitų teisybių konfliktas yra pagrindinis spektaklio objektas. Bona yra teisi, Barbora yra teisi, Žygimantas yra teisus ir visi savaip teisūs. Noriu suprasti kiekvieną.“
Giedriaus Kuprevičiaus operą „Karalienė Bona“ pastatė meno vadovas Gintas Žilys, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografė Vesta Grabštaitė. Spektaklio premjera įvyko 2002 m., iki šiol yra teatro repertuare, yra mėgstama ir lankoma publikos.
Anot Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, globojusio operos pastatymą : „istorija geriausiai suvokiama tada, kai byloja meno kalba”. Kiekvienos lietuvių autoriaus operos sceninis įkūnijimas tampa reikšmingu kultūriniu įvykiu, ne išimtis ir visad aktuali istorinė drama „Karalienė Bona“, sužadinusi ne tik Kauno, bet ir visos operos melomanų vaizduotę. Neatsitiktinai pagrindinės partijos atlikėja Sabina Martinaitytė už šį vaidmenį įvertinta Kauno teatralų „Fortūnos” prizu ir Lietuvos Kultūros ministerijos premija. „Fortūnos” diplomais įvertinti režisierius G.Žilys ir dirigentas V.Visockis. Kitas partijas operoje dainuoja Vytautas Juozapaitis, Rita Preikšaitė, Mindaugas Zimkus, Tomas Ladiga, Kęstutis Alčauskis ir Žanas Voronovas.
„Karalienės Bonos“ spektaklis Vilniaus operos festivalyje – savotiška premjera, nes specialiai šiam festivaliui Giedrius Kuprevičius parengė naują, papildytą operos redakciją. Iš naujo buvo parašytos „Bučinių arija“ Barborai – Ritai Preikšaitei ir arijozo „Liaukis, Augustai, raudot“ – Žygimantui – Vytautui Juozapaičiui, naujai suredaguoti instrumentiniai intarpai, suteikiantys kūriniui naujų spalvų.
„Man rūpėjo parodyti valdovo dramą ir savotiškai perspėti amžininkus, kad be inovacijų, europinio mąstymo ir politinės drąsos bei išmanymo neįmanoma sėkmingai tęsti tūkstantmetės Lietuvos istorijos. Man atrodo, kad mūsų opera Vilniuje rodoma labai laiku. Iš istorijos mokomasi mažiausiai, priešingu atveju žmonės nebekartotų tų klaidų, kurios visiems gerai žinomos,“ – sako Giedrius Kuprevičius.
Spektaklio pradžia 18.30 val. Bilietai parduodami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kasose, A. Vienuolio g. 1.
