Į „Auksinės kriauklės“ apdovanojimą pretenduojantys konkursiniai filmai San Sebastijano kino festivalyje provokuoja kardinaliai skirtingas nuomones, bet labiausiai išsiskiria du tikrų įvykių inspiruoti ispaniški kūriniai „Kulka galvoje“ ir „Kamino“, rašo „Respublika.“
Būtent apie šiuos kontroversiškus ir skandalingus filmus bus daugiausia kalbama po renginio.
Aktualios problemos
Aršiausias diskusijas ir nerimstančius svarstymus paskatino galingiausiai reklamuota „Goya“ premijos laureato Jaime Rosaleso drama „Kulka galvoje“. Po visų jos seansų akredituoti svečiai reiškė emocijas plojimais ir švilpimais. Per radikalaus filmo seansą žmonės masiškai palikinėjo salę. O jo spaudos konferencija užtruko ilgiausiai iš visų.
Tai reiškia, kad Barselonoje gimęs režisierius užčiuopė itin aktualią ir opią temą apie baskų separatistų grupuotės ETA veiklą.
Kiek tyliau startavusi drama „Kamino“ sulaukė visuotinio ir entuziastingo palaikymo, nors tikrųjų režisieriaus Javiero Fessero ketinimų nesupratę žurnalistai dar masiškiau palikinėjo salę. Religines dogmas perkratantis ir komerciškai perspektyvus filmas 2,5 valandos prikausto prie ekrano brangiai kainavusiomis ir magiškomis fantazijomis, o tik pačioje pabaigoje suformuluoja teoriją, kuri akivaizdžiai nepatiks Vatikano kardinolams ir supriešins pasaulio tikinčiuosius. Jeigu popiežius Benediktas XVI-asis vis dėlto nuspręs viešai pasmerkti tikrų įvykių įkvėptą filmą, tai tik paskatins bilietų pardavimus ypač katalikiškuose kraštuose.
Filmas be dialogų
Būtų teisinga, jei bent vieną festivalio prizą gautų prieštaringai vertinama drama „Kulka galvoje“, nes jai labai reikia papildomo stumtelėjimo. Drąsų ir sunkų Jaime Rosaleso filmą verta pamatyti visiems, o jo vienintelis šansas pasiekti žiūrovus – tarptautiniai festivaliai. Vargu, ar bent viena platinimo kompanija už Ispanijos ribų surizikuos pirkti eksperimentinį kiną, kuriame dominuoja ilgi statiški epizodai, beveik nėra dialogų, o muziką atstoja gatvėse sklindantys kasdieniai garsai ir automobilių triukšmas. Vienintelė frazė „sušiktas policininkas“ du kartus pakartojama žiauriausioje kulminacinėje scenoje.
Režisierius išsikėlė tikslą parodyti, kad radikaliomis priemonėmis už baskų krašto nepriklausomybę kovojantys teroristai nėra gyvuliai ar monstrai. Jis sąmoningai paverčia žiūrovą vojeristu ir priverčia sekti paskui vieną San Sebastijano gyventoją.
Vyras atsikelia anksti ryte, pavalgo pusryčius, apsilanko spaudos kioske, susitinka su advokatais, ilgėliau bendrauja su barzdotu profesoriumi, pasiima iš mokyklos dukterį, vakarėlyje pramogauja su moterimi, su ja praleidžia aistringą naktį. Kitą dieną su tuo pačiu profesoriumi ir mergina jis sėda į automobilį, išvyksta į Prancūziją, kavinėje pastebi civiliai apsirengusius du jaunus policininkus, kuriuos po kelių minučių drastiškai sušaudo automobilyje ir pabėga slėptis į mišką.
Dokumentinis stilius
„Tai yra reakcijos filmas, kurį sukūriau ypač skubiai. Planavau realizuoti visai kitą scenarijų, kai 2007-ųjų gruodžio 1 d. trys ETA grupuotės nariai ciniškai nušovė du prancūzų policininkus. Šis žiaurus ir netikėtas susidorojimas mane stipriai sukrėtė. Jau kitą rytą turėjau aiškią filmo viziją, po savaitės parašiau scenarijų, po mėnesio pradėjome filmuoti ir pavasarį kūrinys buvo baigtas. Pamėginau iškelti aktualią problemą ir neieškoti jokių sprendimo būdų“, – paaiškino J.Rosalesas, kurio debiutinis filmas „Dienos valandos“ buvo rodomas 2004-ųjų „Kino pavasaryje“.
Jis sąmoningai pasirinko aktorinės patirties neturinčius žmones, kurie nežinojo kada, kur ir kaip bus filmuojami. Devyni kūrybinės grupės nariai gavo užduotį paslėpti kameras nepastebimose vietose ir išvengti atsitiktinių praeivių, kurie trukdė fiksuoti neprofesionalių aktorių veiksmus. Būtent todėl „Kulka galvoje“ primena laukinės dokumentikos stilių, bet vietoj gyvūnų tenka stebėti niekuo neišsiskiriančio basko virsmą teroristu.
Režisieriaus teigimu, ETA problema glūdi tame, kad niekas nenori klausyti, ką kalba kiti. „Mano filmas skatina pradėti diskusijas. Kūrinio idėjos yra pozityvios. Paprastiems žmonėms to reikia“, – yra įsitikinęs J.Rosalesas. Jis humanizuoja 40 metų už Baskų krašto nepriklausomybę kovojančius asmenis ir kviečia išklausyti priešingoje barikadų pusėje esančius žmones, kad ir kaip tai būtų sunku.
Polemiško filmo pasirodymą San Sebastijane savotiškai pasveikino ir grupuotės ETA separatistai, premjeros išvakarėse surengę du drąstiškus išpuolius. Kantabrijos regione susprogdintame automobilyje žuvo vienas kareivis, kitas buvo sužeistas.
Kitą dieną teroristai užmėtė degančiomis bombomis netoli Bilbao esančio Ondarroa miesto policijos poskyrį, o į lauką išėjusius pareigūnus nustebino milžinišku sprogimu ir sužeidė 11 žmonių. „San Sebastijano kino festivalio vadovybė smerkia grupuotės ETA veiklą ir solidarizuojasi su automobilių sprogimuose nukentėjusių žmonių artimaisiais“, – toks pranešimas buvo perskaitytas prieš J.Rosaleso filmo „Kulka galvoje“ ir kitus rugsėjo 22 d. seansus.
Uždelsto veikimo bomba
Pasaulinėje kino industrijoje mažiau žinomo ispano J.Fessero emocionali drama „Kamino“ suduoda Bažnyčiai žymiai stipresnį smūgį šlapiu skuduru per veidą, nei tą padarė holivudinė sensacingojo romano „Da Vinčio kodas“ ekranizacija. Filmas dedikuojamas 2001-iais Pamplonoje mirusiai merginai, kurią Vatikanas mėgina kanonizuoti ir paskelbti šventąja. Jame pasakojama apie 11 m. mergaitę, vardu Kamino, kuri suserga retos kilmės vėžiu, sparčiai veikiančiu kaklo slankstelius ir stuburą. Geriausi šalies gydytojai niekaip neranda išeities, tad savo juodo darbo imasi tiesmukišką demagogiją skleidžiantys kunigai.
Bažnyčios atstovai žarsto makabrišką juoką provokuojančius pažadus tragedijos prislėgtai šeimai. Prie lovos prikaustytos mergaitės mama fanatiškai tiki Dievo galia ir kiekvieną akimirką ramina milžiniškus skausmus kenčiančią dukrelę, kad Jėzus Kristus ją myli, ir ragina kiekvieną dieną melsti stebuklo.
Jaunosios aktorės Nerea Camacho pasiaukojamai suvaidinta ligoniukė bėga nuo sparčiai artėjančios mirties į magiškas fantazijas ir gražias svajones, kad kada nors vėl galės vaidinti mokyklos teatro trupėje. Kai ligos patale gulinti ir regėjimą prarandanti Kamino nupiešia širdelę, kuria išreiškia meilę Jėzui, kunigai pradeda kalbėti apie išskirtinį atvejį ir palaimina mergaitę Dievo išrinktąja. Tačiau jie nepajėgūs suvokti, kas iš tikrųjų dedasi ligoniukės vidiniame pasaulyje ir platoniškai mylėti trokštančioje širdelėje.
Neabejotina, kad stulbinančiai nufilmuota sukrečianti drama „Kamino“ pasieks daugelio pasaulio šalių komercinius repertuarus, o iki šeštadienio vakaro bus laikoma San Sebastijano kino festivalio favorite. Bet įdomiausia sužinoti, kaip geriausio režisieriaus titului pretenduojančio J.Fessero drąsias išvadas įvertins praktikuojantys katalikai ir kaip jas atrems Romos Popiežiaus Benedikto XVI-ojo vadovaujama Bažnyčia.
Edvinas Pukšta
