Nobelio taikos premijos laureatas Muhammadas Yunusas teigia, kad gobšumas sugriovė pasaulio finansinę sistemą. „Spiegel Online“ kalbėjo su juo apie pelno motyvą, socialinį sąmoningumą ir galimus krizės sprendimo kelius.
„Spiegel Online“: Pone Yunusai, ilgus metus jūs propagavote socialiai sąmoningesnį verslo kūrimą ir kaip žalingą smerkėte siaurą susikoncentravimą tik ties pelno maksimizavimo siekiu. Dabar kliba visa finansinė sistema...
M. Yunusas: Dabartinė įvykių eiga liūdina mane. Tai tikrai nėra ta padėtis, dėl kurios galėčiau būti laimingas. Griūtis padarė žalos tokiai daugumai žmonių ir galiausiai padarė pasaulį nestabilų. Dabar mes turime susitelkti, kad užtikrintume, jog tokia finansinė krizė daugiau nebepasikartos.
„Spiegel Online“: Kas turi būti daroma?
M. Yunusas: Dabartinėje finansinėje sistemoje yra didelių skylių, kurios turi būti užkamšytos. Visiškai aišku, kad rinka pati negali išspręsti šių problemų ir žmonės dabar turi kreiptis į vyriausybes, kad šios suteiktų nepaprastąją pagalbą. Tai nėra geras ženklas, nes rodo, kad pasitikėjimas rinkomis išgaravo. Deja, šiuo metu nėra kito pasirinkimo kaip tik vyriausybių perėmimai ir vyriausybių parama. Tai metodai, kurie dabar naudojami kovojant su krize – metodas, pradėtas su JAV priimtu 700 mlrd. dolerių vertės finansinės pagalbos planu. Vokietijoje vyriausybė taip pat pasekė tuo pačiu pavyzdžiu.
„Spiegel Online“: Kur konkrečiai jūs matote tokios strategijos problemas?
M. Yunusas: Esmė yra ta, kad mes kuo greičiau turime grįžti prie rinkos mechanizmų, kurie galėtų pagerinti krizinę padėtį ir išspręsti problemas. Sprendimai turi ateiti iš pačios rinkos, o ne iš vyriausybių.
„Spiegel Online“: Tačiau jūs pats ką tik sakėte, kad rinka to nepajėgi padaryti.
M. Yunusas: Būtent ties tuo mes ir turime darbuotis. Ilgą laiką pagrindiniais prioritetais versle buvo pelno maksimizavimas ir greitas augimas. Toks požiūris atvedė į dabartinę krizę. Kiekvieną dieną mes turime stebėti, ar kur nors nėra potencialiai pavojingo augimo. Jei matome, kad yra, turime veikti nedvejodami. Jei kažkas auga nenatūraliai greitai, tai turime tai sustabdyti. Kodėl visos kompanijos nemoka fondui, kuris supirktų vertybinius popierius, kurie tampa pernelyg rizikingi? Aš netgi galiu įsivaizduoti verslo modelį tokiai programai.
„Spiegel Online“: Vienu atveju jūs teigiate, kad rinka problemas turi spręsti pati, tačiau kitu atveju kritikuojate per greitą augimą. Atrodo, jog jūs manote, kad į pelną orientuotas kapitalizmo modelis žlugo.
M. Yunusas: Ne visai. Kapitalizmas su visais savo rinkos mechanizmais turi išgyventi. Dėl to negali būti nė klausimo. Smarkiai kritikuotina yra tai, kad vienintele iniciatyva imtis verslo šiandien yra pelno maksimizavimas. Tačiau iniciatyva kurti socialinį gėrį taip pat turi būti įtraukta. Turi būti žymiai daugiau kompanijų, kurių tikslas nėra tik uždirbti didžiausią įmanomą pelną, tačiau suteikti didžiausią įmanomą naudą žmonijai.
„Spiegel Online“: Ar manote, kad šios dvi iniciatyvos yra suderinamos? „Grameen Bank“, kurį jūs sukūrėte ir dėl kurio gavote Nobelio premiją 2006 metais, tiek padeda žmonėms, tiek uždirba pakankamą pelną.
M. Yunusas: Tai yra kompanija, susikoncentravusi ties socialinio gėrio kūrimu ir kuri uždirba pelną, tačiau nesiekia jo maksimizuoti. Aš nesu suinteresuotas visas į pelną orientuotas kompanijas paversti socialiai sąmoningais veikėjais. Yra dvi skirtingos kompanijų kategorijos ir visada bus verslų, kurie sieks tik uždirbti didžiausią įmanomą pelną. Tai yra gerai. Tačiau siekis uždirbti didžiausią įmanomą pelną gali būti tik priemonė didesniam tikslui, o ne tikslas savaime. Reikia investuoti pinigus į kažką prasmingo. Aš pasakyčiau taip: reikia investuoti į tai, kas pagerina visų žmonių gyvenimą.
„Spiegel Online“: Tačiau kokią įtaką finansinei krizei turės socialiai sąmoningų kompanijų padaugėjimas?
M. Yunusas: Kur bus daugiau socialiai atsakingų kompanijų, bus daugiau galimybių žmonėms patiems lemti savo gyvenimą. Rinkos bus labiau subalansuotos nei šiandien.
„Spiegel Online“: Jūs kalbate apie altruistinį pasaulio išsaugojimą...
M. Yunusas: Šiame pasaulyje yra daug filantropų, žmonių, padedančių kitiems žmonėms įgyti būstą, išsilavinimą ir pan. Tačiau tai tik viena kelio pusė. Pinigai yra išleidžiami ir niekados nesugrįžta. Kai pinigai yra investuojami į socialiai atsakingą kompaniją, jie lieka ekonomikoje ir yra žymiai efektyvesni, nes yra naudojami remiantis rinkos kriterijais, kurie sukuria tam tikrą rinkos pusiausvyrą.
„Spiegel Online“: Kaip manote, kas yra kaltas dėl dabartinio finansinio nuosmukio?
M. Yunusas: Pati rinka, kurioje nėra adekvataus reguliavimo. Dabartinė rinka išsigimė į kazino. Finansinės rinkos yra varomos gobšumo. Spekuliacijos pasiekė katastrofiškas proporcijas. Tokie dalykai turi baigtis.
„Spiegel Online“: Dabartinė finansų krizė prasidėjo kaip paskolų krizė: būstų savininkai JAV daugiau nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų bankams. „Grameen“ banke, kuris teikia mikropaskolas, įsipareigojimų vykdymas yra kone šimtaprocentinis. Ar manote, kad jūsų bankas gali tapti modeliu visam finansų pasauliui?
M. Yunusas: Fundamentalus skirtumas yra tas, kad mūsų verslas yra labai susijęs su realia ekonomika. Kai mes suteikiame 200 dolerių paskolą, jie panaudojami karvei kur nors įsigyti. Jei paskoliname 100 dolerių, kažkas galbūt nusipirks vištų. Kitaip tariant, pinigai investuojami į tai, kas turi realią vertę. Finansai ir reali ekonomika turi būti susiję. JAV finansinė sistema visiškai atitrūko nuo realios ekonomikos. Buvo statomas pilys danguje, tačiau galiausiai žmonės suprato, kad tos pilys neegzistuoja. Tai buvo tas momentas, kai ėmė byrėti sistema.
„Spiegel Online“: Ar dabar atėjo metas įsikišti vyriausybėms ir sustiprinti reguliavimą?
M. Yunusas: Reguliavimas turi būti, tačiau vyriausybėms neturi būti leista valdyti rinkos. Tačiau kitu atveju reikia pripažinti, kad tapo aišku, jog vadinamoji Adamo Smitho nematoma ranka, išsprendžianti visas rinkos problemas, neegzistuoja. Ši nematoma ranka visiškai išnyko per pastarąsias keletą dienų. Tai, ką matome, yra dramatiškas rinkų žlugimas.
