Į peštynes su policija įsivėlęs parlamentaras K. Uoka mano, kad Seimas, neleidęs jam panaikinti teisinės neliečiamybės, patvirtino ištikimybę konstituciniams šeimos principams.
Nors, kai jo elgesį viešai svarsto Seimas, parlamentaras jaučiasi nemaloniai, tačiau mano, kad neleidęs patraukti baudžiamojon atsakomybėn, parlamentas jo atžvilgiu pasielgė tolerantiškai.
„Nemaloniai jaučiuosi. Atsitinka dalykų, kad parlamentarai ir eismo taisykles pažeidžia, ir dar kažką padaro. Visa tai susiję su kokiais nors žioplumais, kokiais nors geiduliais, o mūsų tas poelgis buvo grynai idėjinis ir spontaniškai kilęs.“ - Prisipažįsta K. Uoka
Pasak parlamentaro, per seksualinų mažumų eitynes šią gegužę jiedu su partijos „Tvarka ir Teisingumas“ nariu Petru Gražuliu nesusilaikė matydami, „ kad Lietuvos gabalas atitvertas svetimai ideologijai“.
Interviu „Balsas.lt Savaitė“ studijoje K. Uoka atskleidžia, kaip gėjų sąmokslas puola Lietuvą.
- Pone Uoka, kaip jaučiatės, kai Seimas, komisijos svarsto Jūsų elgesį, toje pačioje eilėje su kitais parlamentarais, kuriems buvo taip pat prašoma panaikinti neliečiamybę...
-Nemaloniai jaučiuosi. Atsitinka dalykų, kad parlamentarai ir eismo taisykles pažeidžia, ir dar kažką padaro. Visa tai susiję su kokiais nors žioplumais, kokiais nors geiduliais, o mūsų tas poelgis buvo grynai idėjinis ir spontaniškai kilęs. Nei mes ten planavome prie tos tvoros, nei ką, tiesiog užsiutino.
Stovi prieš tave aštuoni šimtai policininkų, atitvėrę gabalą Lietuvos teritorijos. Vieniems Seimo nariams leidžia ten būti viduje, kitiems neleidžia ir dar pajungia elektrošoką. Demonstratyviai! Žinote, ir Gražulis – toks žmogus, ir aš, kad nelabai susilaikėm...
- Kas šovė į galvą priešintis policijos pareigūnams, veltis į peštynes?
- Konkrečiai aš tai nesivėliau. Peršokau tą tvorą, paėjau kažkiek netrukdomas. Paskui mane pagriebė Vilniaus policijos komisaras. Palaikė, pavedė atgal ir paskui paleido.
Tai kokia gi tada jo logika, jeigu jis matė, kad aš darau nusikaltimą, tai jis turėjo manęs nepaleisti. Jeigu jis paleido, tai jis pažeidė savo priesaiką – kovoti su nusikalstamumu. O paskui – paleido, tai reiškia, kad jis pats mėtosi, neaišku, kaip svarsto šitą įvykį savo viduje...
O mano motyvai buvo tokie, kad Lietuvos gabalas atitvertas svetimai ideologijai. Tegu – laikinai, bet atitvertas. Tam naudojami 200 tūkstančių Lietuvos biudžeto pinigų. Ir kodėl aš, kaip Lietuvai atstovaujantis Seimo narys, turėčiau atiduoti tą gabalą priešingai ideologijai? Ir jeigu dabar nieko nedarysime, tai ateityje bus ir didesnė teritorija, ir dažniau tie gėjų paradai...
- Bet juk galima sakyti, kad ta teritorija buvo paprasčiausiai išsinuomota, kaip koks renginys, tik, kaip sakote – už valdiškus pinigus...
- Tvarkoje, pirmiausia turi būti ne už valdiškas lėšas, antras dalykas, kai leidimas mitingui baigėsi, turėjo tuojaus pat jį uždaryti – to nesirengė daryti. Ir tik mes su Gražuliu nuėjome, įspėjome gėjus ir jie labai ramiai susėdo į autobusus.
- Kaip Jūs apskritai įsivėlėte į šią istoriją, kokia buvo pati pradžia ir kaip ryžotės ateiti į mitingą, ką Jūs apie jį žinojote?
- Jau kokie penkeri metai Vilniuje veikia tokia neformali piliečių sąšauka, kuri seka, kaip vyksta tie gėjų paradai Rytų Europos šalyse. Bendravome su Lodzės (Lenkija aut. past.) žmonėmis, kurie priešinosi. Su Varšuvos, su Rygos, su Talino. Ir važiavome žiūrėti, kaip ten vyksta, ir puikiausiai žinojome, kad į Lietuvą tai ateis.
Anksčiau ar vėliau tas Europinis gėjų centras nutars Lietuvoje daryti paradą, privers visą Lietuvos nomenklatūrą, pajungti policiją, duoti leidimus. Ir tai įvyko šių metų gegužės 28 dieną.
Bandėme visokiais teisniais būdais neduoti to leidimo, apskundėme jį teismui. Tai teismas sprendimą priėmė penktadienio paskutinę darbo valandą, paskutinę darbo minutę. Nors civilinio kodekso normos įpareigojo pratęsti terminą apskųsti...
- Ten buvo trintis tam tikra – bus ar ne bus...
- Jo! Paskutinę darbo minutę priėmė, tai, kaip mes galėjome apskųsti, jeigu rytoj – mitingas, o be kelių minučių penkios priimtas sprendimas? Tai mes apskundėme teisėjų Etikos komisijai, aišku jie ten išsiteisino...
Na, ir labai didelis įtarimas, kad teisėjus paskutinę darbo minutę paspaudė kažkas iš viršaus.
- Jūs kalbate apie sąmokslą?
- Jo! Tai žinome, kad taip vyko Rygoje, žinome, kad taip vyko Varšuvoje. Šalyse taip pat panašiose į mus. Tai žinome, kad ir Lietuvoje taip bus.
Plius dar kitą darėme veiksmą – su monsinjoru Svarinsku bandėme gauti leidimą savo mitingui. Katedros aikštėje – tuo pačiu metu, bet kitoje vietoje, kad nesusieitų priešingų pažiūrų žmonės, kad jokių ten stumdymųsi nebūtų.
Oficialiai gavome raštu atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės renginių leidimų grupės, kuri įtakoja miesto policiją, kad mums leidimas neduodamas, kadangi tuo metu ta vieta užimta Europos parkais – kioskininkais....
- Galėjote kitą vietą pasirinkti.
- Ne, normaliai tokiu atveju policija pasiūlo kitą maršrutą, arba truputėlį kitą vietą. Mums to nepasiūlė, sakė: „rašykite atskirą leidimą“, o kadangi tai buvo kelios dienos prieš renginį, tai, aišku, nėra laiko, nėra galimybių – praktiškai išsityčiojo iš mūsų.
Ir tokiu būdu automatiškai gavosi, kad šitie mūsų šalininkai stichiškai ten susirinko. Aš bandžiau daryti, kad jie atskirai susirinktų
- Bet, pone Uoka, kalbate apie tai, kad susidūrėte su valdžios nenoru, neveiklumu, kaip pavadinti... Sakėte, yra sąmokslas?
- Jo! Pirmąsias gėjų eitynes visose Rytų Europos šalyse, europinis (gėjų – red. Past.) centras rengia tokiu būdu: prispaudžia šalies litą, paveda saugoti tūkstančiams policininkų ir tai daroma tarsi prievartos būdu.
- Tai kur tos tolerancijos ribos?
- Aš sau viduje taip sakau: mes, mūsų šalininkai, niekur Lietuvoje niekada nieko nedarė prieš jų susirinkimus vidaus patalpose. O jeigu taip ir būtų buvę, tai mes labai to gėdytumės.
Ir tikrai neverta lįsti, kad tam tikros pakraipos žmonės ten viduje tvarkosi – jie yra piliečiai su savo teisėmis. Bet kai jie daro viešus renginius, tai jau tampa automatiškai jų idėjų propaganda.
Tai susikerta su mūsų Konstitucijoje įtvirtintomis šeimos normomis. Tai yra, 38 straipsnis sako, kad šeima tai yra vyro ir moters sąjunga.
- Puikus teisinsi pagrindas apskųsti!
- Taip, bet mes žinome, kaip išprievartautas yra šalies elitas: Premjeras – išprievartautas, Prezidentė – arba išprievartauta, arba savanoriškai atstovauja tai ideologijai. Seimo pirmininkė bandė mums padėti, bet nuslydo, kadangi nepritarė Bažnyčios vadovybė.
- Minėjote, kad vyksta kažkoks karas?
- Taip. Kadangi leidimai išduoti, teismo sprendimas priimtas paskutinę darbo dieną, paskutinę darbo minutę, tai natūraliai kyla klausimas, kad buvo skambutis iš viršaus. Tada – iš ko? Palikime pamąstymas...
- Pone Uoka, apibendrinant mūsų pasikalbėjimą, tas Seimo sprendimas neleisti Jums atimti teisinės neliečiamybės, drauge su parlamentaru P. Gražuliu, kurio čia, deja, nėra šiandieną, kiek tas sprendimas tolerantiškas Jūsų, kaip Seimo nario atžvilgiu? Kokius standartus Jūs sau keliate?
- Kai įvyko tas incidentas gegužės 8 dieną, mes gavome policijos šaukimą atvykti į tardymą. Ir normaliai, kaip eiliniai piliečiai, nuėjome pas tardytoją, pateikėme savo parodymus, gavome šaukimą į teismą. Tai yra – mes nesidangstėme jokia parlamentine neiliečiamybe.
Pradžia proceso – tokia. Ir nelaukiant teismo sprendimo, teismas skubos tvarka priėmė sprendimą, kad jis nenagrinėsiąs tos mūsų bylos – reikalingas Seimo apsisprendimas. Tai yra, pats teismas nusprendė, kad be Seimo apsisprendimo čia neįmanoma.
O mes norėjome eiti, kaip eiliniai piliečiai. Tai, jeigu jau taip priėmė teismas, tai natūralu, kad teismo sprendimą reikia vykdyti.
Ir jeigu tai tapo Seimo politinės diskusijos objektu, tada ko mums reikia? Mums reikia, kad šalies parlamentas patvirtintų ištikimybę Konstitucijoje šeimą remiantiems straipsniams. Tą mes ir gavome...
Autoriaus pastaba: į studiją kvietėme ir parlamentarą P. Gražulį, tačiau jis pažadėjo, bet neatėjo. Tuo laiku P. Gražulis pastebėtas netoliese esančiame prekybos centre
