Kaip žadėjome, „Balsas.lt“ pradeda interviu seriją su įvairiais daugiau ir mažiau žinomais, tačiau dėl žaidimų vienodai pamišusiais žmonėmis. Pirmasis mūsų pašnekovas - ketvirtus metus vienu iš projekto Games.lt redaktorių dirbantis Vygintas Kunigėnas. Jis - vienas iš tų, kurie žaidimais susirgo dar tuomet, kai jie rašyti į magnetines juosteles.
Kiek laiko žaidi kompiuterinius žaidimus? Kokie mėgstamiausi žanrai, žaidimai?
Pirmą savo kompiuterinį žaidimą išbandžiau devintame praeito amžiaus dešimtmetyje. Jis veikė iš magnetinės juostelės viename iš senų gerų kompiuterių, kurie vietoje monitoriaus turėjo nespalvotą televizoriuką. Ten reikėjo valdyti mašinėlę – išvengti pakeliui esančių duobių bei skraidančių lėkščių mėtomų bombų. Nespalvotas, trumpas ir labai linksmas.
Rimčiau žaidimais susidomėjau sulig pirmojo „Quake“ pasirodymu. Profesionaliu žaidėju netapau, bet tupėdamas prie asmeninio kompiuterio vakarus „Quake World“ serveriuose leidau kasdien. Vėliau sekė daugybė kitų šaudyklių – „Quake 2”, “Unreal”, “Unreal Tournament”, “Quake III”, “Counter-Strike” – kurias pamažu pakeitė tikrąją aistra tapę rimti ir nelabai autosimuliatoriai. Tuo pat metu asmeninį kompiuterį kaip žaidimų platformą pakeitė konsolės, nusipirkau vairą bei tapau aistringu „Playstation“ šeimos žaidimų kompiuteriams skirtos „Gran Turismo“ stimuliatorių serijos fanu. Tokio tipo žaidimus renkuosi ir dabar, nutolau tik nuo, mano manymu, nelabai teisingu keliu pasukusios „Need for Speed“ serijos. Mano akimis paskutinis geras jos žaidimas buvo 2000-ųjų metų „Porsche Unleashed“.
Kaip manai, ar išauš diena, kai Lietuvoje pradės kurtis žinomos žaidimų kūrimo kompanijos? Kas joms trukdo tai daryti dabar, juk darbo jėga - kvalifikuota ir pigi...
Manau, kad tikrai išauš, bet, kaip ir daugelyje kitų sričių, teks apsišarvuoti kantrybe. Darbo jėgos turime, tačiau trūksta, kaip ir daug kur, reklamos bei mokėjimo save pateikti, įsiūlyti. Pasinaudodami palankia pasaulinio voratinklio terpe kiek drąsiau juda internetinių žaidimų kūrėjai, tuo tarpu rimtų projektų su pasaulinėmis žaidimų kompanijomis veikiausiai teks luktelėti bent kelis metus.
Jei tu pats apsiimtum kurti kompiuterinį žaidimą, koks jis būtų?
Žinoma, galima teigti, kad jis būtų įdomus, patrauklaus siužeto, nes svarbiausia tai, o ne grafika bei efektai. Bet tai būtų jau banalu. Maniškis žaidimas būtų pirmiausiai išbaigtas, t. y. skirtingi jo komponentai būtų daugiau mažiau panašiame lygyje. Daug dėmesio skirčiau smagumo faktoriui, t. y. kad žaisdami žmonės ne spręstų globalines problemas ar mįsles, o tiesiog linksmai praleistų laiką. Rezultatas veikiausiai būtų realistiškos fizikos automobilių lenktynės miesto gatvėse – be kraujo, pėsčiųjų žalojimo ir kitų „Carmageddon“ matytų dalykėlių.
Kaip apibūdintum statistinį Lietuvos žaidėją?
Išskirčiau dvi grupes. Pirmoji – nauji, besimokantys arba studijuojantys abiejų lyčių žaidimų mėgėjai. Jie žaidžia namuose, dažniausiai iškart po pamokų, ar net vietoje jų (kas, žinoma, nėra gerai). Antroji grupė – dirbantys specialistai, ieškantys būdų atitrūkti nuo rūpesčių. Šie žaidimų mylėtojai disponuoja didesniais finansais, atidžiau renkasi, tačiau nėra mažiau entuziastingi. Populiarių internetinių žaidimų – „World of Warcraft“, „Counter-Strike“ – tarnybinėse stotyse abiems grupėms priklausančių geimerių, manau, dauguma. Iš to kyla bene pusė virtualių konfliktų ir draugysčių.
Ką paslapčia nuo informatikos mokytojo žaisdavai mokyklos kompiuterių klasėje?
„Pheristorik 2“, „Arkanoid“, „Supaplex“ ir kitus DOS aplinkoje veikusius hitus. Tuomet tebuvo tik viena “Windows” operacinės sistemos versija - 3.11, bet mūsų mokykla neturėjo tokių galingų kompiuterių, kuriuose ji veiktų. Džiaugėmės tuo, kas veikė bei ką tik pasirodžiusia didžiule naujove – LOGO programavimo aplinka su baltu vėžliuku.
Kurie žaidimai turėjo daugiausia įtakos šiai rinkai?
Ilgas sąrašas – „Wolfenstein“, „Doom“, „Need for Speed“, „Fallout“, „Heroes“, „Civilization“, „Warcraft“, „Diablo“, „Quake“, „Sims“, „Gran Theft Auto“. Konsolių rinkoje – „Grand Turismo“, „Viva Pinata“, „Gears of War“.
Su kuo mieliau eitum į pasimatymą: Alex Vance iš „Half-Life 2“, ar Cate Archer iš „No One Lives For Ever“? Kodėl?
Žinoma, kad su Cate Archer. Abi veikėjos žavios, tačiau sunku atsispirti Cate agentiškam šarmui, 70-ųjų šukuosenai bei jos arsenale tūnantiems specialiųjų agentų žaisliukams, kurių galėtų pavydėti pats 007.
Kaip pats vertini „Balsas.lt“ žaidimų rubriką?
Balsas.lt žaidimų rubriką vertinu labai palankiai – žaidimų daug ir įvairių, tad ir virtualių vietelių jų mėgėjams susibėgti reikia ne vienos. Kiekvienam pagal interesus ir pomėgius.
