Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia interneto ir medijų kanalų rinkos tendencijas, mokamo turinio realybę ir galimas perspektyvas bei tai, kokiu keliu netrukus žengs interneto gigantai.
Konkuruoja ir su „Coca-Cola“
Interneto portalus valdančios „All Media Digital“ vadovas Elvijus Gudžiūnas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad kalbant apie interneto rinką, būtina kalbėti apie vartotoją, kuris turi ribotą laiką. Pasak pašnekovo, dėl šios priežasties internetas ir kitos medijos konkuruoja ne tarpusavyje, o su kitais verslais dėl vartotojo minučių.
„Mes konkuruojame su ta pačia „Coca-Cola“, – kalbėjo E. Gudžiūnas.
Pašnekovas pastebi, kad vartotojo laikas santykinai išsiplečia, nes žmonės ėmė vienu metu daryti keletą veiksmų. Pavyzdžiui, valgydami tikrina naujienas telefone arba sėdėdami prie kompiuterio klausosi radijo ar fone paleisto televizoriaus.
Dėl šios priežasties, kaip teigia E. Gudžiūnas, medijų grupės turi mąstyti ne tik per interneto ar televizijos plėtros kryptį, bet kaip galima būtų apjungti tai.
„Jie turi galvoti apie vartotojo pasiekiamumą per kelias platformas – multiplatformiškumą“, – tvirtino jis.
TV3 grupei priklausantį portalą lamaistas.lt E. Gudžiūnas pristato kaip puikų multiplatformiškumo pavyzdį. Receptas publikuojamas nišiniame portale, vėliau pagal jį gaminamas patiekalas rodomas televizijos laidoje, iš šios medžiagos sukuriamas straipsnis naujienų portalui ir įrašas socialinėje medijoje. Multiplatformiškumas, pašnekovo nuomone, naudingas ir klientui, reklamos pirkėjui, nes jo produktas rodomas ne per vieną mediją, o per mažiausiai kelis kanalus.
E. Gudžiūnas pastebi, kad Lietuvos tendencija yra ta, kad interneto vartotojų skaičius mūsų šalies portaluose mažėja apie 0,5–1 proc., o konkurentais tampa ne tik lietuviški interneto žaidėjai..
„Žmonės kosmopolitėja, gali skaityt ir lietuviškai, ir angliškai, ir rusiškai. Mūsų segmente konkurentai yra ir kitomis kalbomis kuriamas turinys“, – teigė „All Media Digital“ vadovas.
Lietuvių pranašumas – unikalumas
Anot E. Gudžiūno, gerėjanti ekonominė padėtis paveikia vartotojų poreikius, kartu ir interneto rinkos tendencijas Lietuvoje.
„Kada ekonomika auga, vartotojai ieško nišinių produktų, nueina nuo mainstreaminių. Tai galioja ir grožio priemonėms, ir maisto produktams. Visiškai ta pati tendencija kartojasi su turinio vartojimu. Vartotojams nebeužtenka įprastinių naujienų portalų, jie ima ieškoti nišinio turinio. Čia labai stipriai atsigauna nišiniai portalai – receptų, sporto, patarimų, mamiški portalai, kurie turi didesnį augimą už rinkos bendrąsias tendencijas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tą, pašnekovo teigimu, parodo ir „All Media Digital“ priklausančio portalo lamaistas.lt rezultatas. Nišinis maisto portalas patenka į lankomiausių portalų Lietuvoje dešimtuką.
Pasak E. Gudžiūno, Lietuvą kamuoja mažos rinkos problema, tad mūsų šalies interneto rinkos žaidėjai dažnai negali pakonkuruoti su pasauliniais gigantais. Dėl to, pašnekovo tvirtinimu, lietuviai su globaliais žaidėjais konkuruoja lokaliu, unikaliu arba nišiniu turiniu, kurio negali parengti užsienio portalai.
„Viena iš stiprybių Lietuvoje – sporto naujienų rašymas, pavyzdžiui, apie lietuvius žaidžiančius užsienyje. To už mus nepadarys jokie užsieniečiai. Taip pat receptai. Kiekvienoje šalyje yra skirtingo skonio receptūros, net kinų maistas įvairiose šalyse skiriasi pagal skonines savybes. Tai mes darome adaptacijas lietuviškiems pomėgiams. Receptų portaluose viena populiariausių rubrikų lieka lietuviški patiekalai“, – nišinių portalų stiprybes vardija E. Gudžiūnas.
Lietuviai (ne)pasirengę mokėti už turinį
2019 m. didžiausi Lietuvos naujienų portalai Delfi ir 15min pristatė mokamo turinio platformas. Delfi Plius ir 15 MAX platformos savo vartotojams siūlo užsienio leidinių straipsnius bei Lietuvos autorių tekstus. Tačiau portalai taiko skirtingą kainų ir pasiūlos strategiją. Delfi Plius visus savo tekstus apmokestina, o 15 MAX leidžia penkis straipsnius skaityti nemokamai. Apmokestinto turinio versiją „Premium“ jau kurį laiką turi ir „Verslo žinios“.
E. Gudžiūnas teigė, kad Lietuvoje kalbėti apie mokamą turinį internete yra problematiška. „All Media Digital“ vadovo teigimu, nemažą dalį mokamo Lietuvos naujienų portalų turinio sudaro verstiniai tekstai iš užsienio portalų.
Pašnekovas teigė, kadangi Lietuvos interneto vartotojai skaito įvairiomis užsienio kalbomis, tą patį turinį, kurį išsiverčia ir apmokestina Lietuvos portalai, lietuviai gali rasti užsienio užsienio portaluose nemokamai. O jei užsienio portalai irgi apmokestina tą turinį, E. Gudžiūno teigimu, vis tiek pateikia daug didesnį pasirinkimą nei lietuviškos mokamo turinio platformos.
Kita problema, pasak E. Gudžiūno, yra ta, kad lietuviai nėra pratę mokėti už turinį internete.
„Lietuva dar nėra Vakarų kultūros šalis, nors link to labai sparčiai einame. Galbūt ateis kažkada tas laikas. Mes stebime, žiūrime, kalbame ir matome, kad dabar to neapsimoka. Jeigu mes pamatysime, kad Lietuva vakarėja ir žmonės linkę mokėti už gerą turinį, tai mums čia nėra sunku padaryti mokamą platformą“, – kalbėjo E. Gudžiūnas.
Mokamas turinys internete – ateitis
Žurnalistas, podkasto „Nyla“ autorius Karolis Vyšniauskas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad interneto eroje pasikeitė skaitytojų įpročiai – anksčiau sutikdavę mokėti už žurnalus ir laikraščius, internete už turinį mokėti buvo atpratę.
„Dabar tą įprotį mums reikia iš naujo sukurti“, – kalbėjo K. Vyšniauskas.
Žurnalistas pasakoja, kad užsienio portalai taiko skirtingas kainodaros strategijas ir žiūri, kuri yra priimtiniausia jų vartotojui.
Pavyzdžiui, amerikiečių žiniasklaidos gigantas „The New York Times“ leidžia interneto vartotojams per mėnesį nemokamai perskaityti penkis straipsnius, norintys toliau skaityti „The New York Times“, turi susimokėti.
O štai britų „The Guardian“ leidžia visiems neribotai skaityti jų turinį ir kviečia, kas nori, paremti žiniasklaidos priemonės veiklą.
„Problema ta, kad lietuviškas turinys dažnai nėra pakankamai geras, kad tu už jį pasiryžtum mokėt. Lietuvos portalai turi pagerinti savo turinio kokybę tiek, kad žmonės matytų prasmę už jį mokėti“, – sakė K. Vyšniauskas.
Apžvalgininkas Audrius Bačiulis naujienų portalui tv3.lt sakė, kad kitų šalių patirtys rodo, kad mokamas turinys turi perspektyvą ir Lietuvoje.
Pašnekovas teigė, kad žvelgdamas, kaip vystosi žiniasklaidos rinka Lenkijoje, kur internete beveik nebeliko nemokamo turinio, kaip vis labiau apmokestina savo tekstus Vokietijos internetinė žiniasklaida, kaip auga pajamos iš interneto prenumeratos JAV dienraščiuose, kaip sėkmingai plinta ne tik „Patreon“, bet ir kitos turinio apmokestinimo platformos, jis mano, jog mokamas turinys yra ateitis.
„Nemokamo sūrio koncepcija žiniasklaidoje nepasiteisino“, – įsitikinęs A. Bačiulis.
Sąžiningiausias žiniasklaidos finansavimo šaltinis
„Patreon“, kaip turinio apmokestinimo platforma internete, ypač pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir Lietuvoje. K. Vyšniauskas su žurnalistų kolektyvu „Nanook“ „Patreon“ pradėjo naudoti 2017 m. rugsėjį, kai pasaulį išvydo jų kuriamas podkastas „Nyla“.
„Jei pradedi naują žurnalistinį projektą, kuris neturi rėmėjo, nėra daug variantų iš kur finansavimą gauti. Tai yra gana banali priežastis, iš opcijų neturėjimo. <...> Kita vertus, manau, kad tai sąžiningiausias būdas gauti finansavimą žurnalistikai. Jei nori iš tiesų būti nepriklausomas, nėra kito būdo, kaip tik iš savo auditorijos gauti finansus. Tada tau niekas nedaro įtakos“, – pasakojo K. Vyšniauskas.
„Nyla“ šiuo metu turi 449 rėmėjus „Patreon“ platformoje, tačiau podkastą gali klausyti visi norintys. K. Vyšniauskas teigė, kad kurdami podkastą jie nenori, kad jo klausyti galėtų tik galintys už jį mokėti.
„Pavyzdžiui, mes rengėme dokumentiką apie Lietuvos romų bendruomenę, tai būtų keista sakyti, kad jie privalo susimokėti už informaciją apie save. <...> Informacija turėtų būti atvira visiems. Aš nenoriu visuomenės susiskaldymo šiuo atžvilgiu, kur tik turtingesni žmonės turi teisę į informaciją“, – kalbėjo žurnalistas.
„Nyla“ per mėnesį iš rėmėjų „Patreon“ surenka apie 2 tūkst. dolerių. Nors iš šių pajamų, anot K. Vyšniausko, būtų įmanoma kurti podkastą, tačiau „Nyla“ turėtų daug mažesnę komandą ir sukurtų daug mažiau turinio. Dėl to, podkastas kuriamas ne tik iš „Patreon“ rėmėjų, bet ir iš komercinių rėmėjų ir įvairių fondų paramos, pajamos iš trijų finansavimo šaltinių yra pasidalijusios maždaug po trečdalį.
„Tačiau „Patreon“ yra esminė finansavimo forma, nes visos kitos yra ne tokios stabilios ir ne taip tiesiogiai leidžiančios pažinti mus klausančius žmones“, – teigė K. Vyšniauskas.
Krizė pirmiausia smogs kūrėjams
K. Vyšniausko nuomone, mokėjimas už turinį internete tapo gero tono ženklu.
„Kai žmonės turtingėja, elementariai atsiranda daugiau pinigų, kuriuos tu gali skirti ne tik būtiniausiems išgyvenimo dalykams“, – sakė pašnekovas.
Žurnalistas tvirtina, kad dabartinio ekonominio pakilimo metu jis mato pakankamai daug žmonių, kurie atsiradusius laisvus pinigus sutinka skirti tokiems projektams kaip „Nyla“.
„Bet tai nėra iki galo stabilios pajamos, todėl reikia jas didinti“, – kalbėjo K. Vyšniauskas.
Pašnekovas pripažįsta, jeigu ateitų ekonominė krizė, tokių dalykų kaip parama „Patreon“ platformoje, žmonės atsisakys pirmiausia, kai teks taupyti pinigus. Tokią tendenciją „Nyla“ kūrėjas pastebėjo ir dabar.
„Matau, kai koks žmogus nutraukia paramą. Jei jį pažįstų, aš jam parašau, padėkoju, kad jis prisidėjo. Tai dažniausia atsakymas būna, kad žmogus kažkur kraustosi, jo šeima laukiasi vaiko ar jį išmetė iš darbo ir jam tuo metu reikia taupyti“, – sakė K. Vyšniauskas.
Matė nišą
Daugiausiai rėmėjų „Patreon“ platformoje iš Lietuvos kūrėjų turi internetinė laida „Bačiulis ir Ramanauskas“, už kurio kuriamą turinį kas mėnesį moka virš 4,5 tūkst. žmonių.
Pasak vieno iš laidos vedėjų A. Bačiulio, jie su Algiu Ramanausku matė akivaizdžią nišą rinkoje, norėjo užsidirbti pinigų ir visi rodikliai rodė, kad jiems turėtų pavykti.
„Taip ir atsitiko, jau pirmųjų mėnesių veikla kartais viršijo mūsų pradinius lūkesčius“, – portalui tv3.lt sakė A. Bačiulis.
Pasak jo, laidos kūrėjai taiko klasikinį žiniasklaidos verslo modelį – žiūrovas ar klausytojas susimoka už kuriamą turinį, apie kurį sužino iš laidos anonso.
„Čia kaip anksčiau būdavo – ateini prie spaudos kiosko, peržvelgi laikraščių ir žurnalų antraštes ir sprendi, ką pirkti, ką ne. Jei labai patinka, tai ir užsiprenumeruoji“, – pasakojo laidos autorius.
A. Bačiulio teigimu, „Bačiulis ir Ramanauskas“ gimė iš gausybės jo „Facebook“ paskyros sekėjų raginimų ir iš A. Ramanausko pastebėjimų, kaip išauga jo vedamų televizijos ir radijo laidų reitingas, kai kviestiniu pašnekovu būna A. Bačiulis.
„Tai rimta informacinė – analitinė laida, kuriai sukurti reikia ne tiek investicijų į scenos dekoracijas, vedėjų kostiumus, vaizdo, garso ir šviesos mašineriją, laidos kūrybinę grupę, kiek patirties aprėpiant naujienų srautą, gebėjimą tas naujienas analizuoti ir įdomiai papasakoti žiūrovams, kurie mums už tai moka pinigus“, – apie savo kuriamą laidą pasakojo A. Bačiulis.
Jei paramą per „Patreon“ renkančios „Nyla“ ar „Laisvės TV“ pajamas gauna ir iš kitų finansinių šaltinių, tai, pasak A. Bačiulio, jų suburta didžiausia Lietuvoje „Patreon“ bendruomenė leidžia laidą kurti tik iš jų mokamų pinigų, neieškant komercinių ar institucinių rėmėjų.
Svarbu atgalinis ryšys su rėmėjais
A. Bačiulis pasakoja, kad bendrauja laidą remiančia bendruomene, tik, galbūt, ne tiek, kiek pati bendruomenė norėtų. Viena „Bačiulio ir Ramanausko“ laida buvo įrašoma su gyva auditorija ir, anot pašnekovo, sulaukė sėkmės.
„Vienas iš tikslų, kuriuos sau keliame šiemet – surengti turą per Lietuvą, nes, sprendžiant iš kvietimų kiekio, poreikis yra didžiulis. Intensyviai ruošiamės. <...> Patronai dažnai užduoda klausimus, siūlo temas. Jei pamatome, kad klausimų kuria nors tema gausėja, nušviečiame ją. Atgalinis ryšys, dirbant prenumeratos principu, yra labai svarbus. Planuojame uždarus renginius dosniausiai remiantiems patronams“, – apie ryšį su rėmėjais pasakojo A. Bačiulis.
Pasak K. Vyšniausko, glaudus ryšys su podkasto rėmėjais pasireiškia per mažas smulkmenas.
„Pavyzdžiui, sėdi kavinėje ir prieina žmogus pasakyti, kad klauso mūsų podkasto ar tiesiog pasisveikinti. <...> Esame surengę gyvas diskusijas mums svarbiomis temomis – apie Lietuvos kalėjimų situaciją, migrantų priėmimą, Vilniaus plėtrą. Bet, kaip ir įprasta, į jas kvietėme ne tik patronus, bet ir visus norinčius – palaikome atviros informacijos principą“, – teigė K. Vyšniauskas.
Anot jo, į tuos žiūrovus, kurie nesiūlo temų ar nebendrauja artimiau su „Nyla“ kūrėjais, tikrai nežiūrima kaip į blogesnius rėmėjus.
„Mes norime, kad žmonės mus palaikytų už mūsų kuriamus podkastus, o ne už kažkokius papildomus bonusus“, – tvirtino K. Vyšniauskas.
Interneto ateitis – didesnis apynasris gigantams
Europoje vis garsiau svarstoma apie interneto gigantų apmokestinimą. Vadinamasis GAFA („Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ akronimas) įstatymas turėjo įvesti pajamų mokestį interneto milžinams, tačiau kol kas visos Europos Sąjungos lygiu šis klausimas nėra išspręstas, nes sukėlė daug ginčų. Visgi, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Čekija, jau įvedė naujus mokesčius interneto gigantams.
E. Gudžiūno nuomone, tokiu keliu, anksčiau ar vėliau, turės žengti ir Lietuva, nes tokie milžinai kaip „Google“ ar „Facebook“ su Lietuvos interneto portalais konkuruoja turėdami ne tik technologinį ir prieigos, bet ir mokestinį pranašumą.
„All Media Digital“ vadovas, kalbėdamas apie interneto ir medijų rinkos ateitį, išskiria ne tik mokestinius pakeitimus. Internetinės prekybos milžinas „Amazon“ per pastarąjį dešimtmetį nėrė į medijų ir žiniasklaidos rinką, kai į pasaulį paleido vaizdo transliacijų platformą „Amazon Prime“ ir įsigijo vieną iš JAV žiniasklaidos patriarchų „The Washington Post“.
E. Gudžiūno nuomone, ateityje mes galime matyti atvirkštinį procesą – ne kiti verslai investuos ir kurs medijų kanalus, bet medijų įmonės kurs kitus verslus, pavyzdžiui, prekybos tinklą.
„Reikia galvoti ne apie tai, kad medijos kanalai konkuruoja su medijos kanalais. Mes konkuruojame su visais dėl vartotojų laiko. Jei turi verslą, tau reikia pagalvoti, kad turėtum kuo daugiau objektų, kur vartotojai praleidžia daugiausiai laiko. Turėk portalą, turėk televiziją, turėk kino teatrą, turėk prekybos tinklą. Tą realiai ir daro „Amazon“, – kalbėjo E. Gudžiūnas.
Pašnekovas tvirtina, kad pasaulis kosmopolitėja ir mes matome verslo stambinimo procesus. Dėl šios priežasties, E. Gudžiūnas neatmeta galimybės, kad ne tokioje tolimoje ateityje ir kuris nors Lietuvos portalas ar medijų grupė taps kokios nors pasaulinio giganto, pavyzdžiui, „Amazon“ ar „Disney“ dalimi.
„Tai netolima realybė“, – įsitikinęs E. Gudžiūnas.
