– Kaip pasikeitė kova su internetiniais piratais Lietuvoje nuo veiklos pradžios? Kokios, Jūsų manymu, LANVA pergalės pastaraisiais metais yra didžiausios ir kokie buvo svarbiausi pralaimėjimai?
– Nuo LANVA įsikūrimo iki dabar teisių gynimas internete vyksta kryptingai, stiprinant turinio apsaugą. Užmezgėme kontaktus su tarptautinėmis organizacijomis. Bendradarbiaujame su tokiomis organizacijomis kaip MPAA (Motion Picture Association of America), Rusijos RAPO (Russian Anti-Piracy Organization), „WebKontrol“ ir kitomis. Mūsų veikla nesiskiria nuo kitų organizacijų veiklos, dažnai su partneriais keičiamės patirtimi. Neseniai buvome Maskvoje, susitikome su RAPO ir „WebKontrol“ organizacijų, apsaugos nuo kopijavimo kompanijos „Star-Force“ atstovais, ir galime teigti, kad jų ir mūsų metodai yra tokie patys.
Ginant teises yra daug veiklos krypčių – renkame pirminę informaciją pareigūnams apie autorių ir gretutinių teisių pažeidimus tinklalapiuose, teikiame technines konsultacijas, identifikuojame pažeidėjų duomenis, tinklalapių ir serverių talpinimo vietas, atliekame serveriuose esančios informacijos tyrimą, šaliname neteisėtas kūrinių kopijas iš įvairių serverių.
Dėl pergalių ar pralaimėjimų – teisių gynimas yra darbas, pasiektus rezultatus vertiname teigiamai. Nenusiviliame, jei kažkas sunkiau pavyksta. Dirbame, artimiausiu metu laukiame teismo sprendimų keliose bylose, kurios bus precedentai šioje srityje. Tikimės, kad teismas apribos keleto tinklalapių veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Daugeliu atvejų bylos, pradėtos metų pradžioje dar nesibaigę, todėl anksti kalbėti apie pergales.
– Ar galėtumėte pristatyti konkrečius šių metų LANVA veiklos rezultatus – kiek asmenų ar įmonių yra nubausta už autorių teisių pažeidinėjimą internete, kokios bausmės jiems skirtos, kokio dydžio žala, piratų padaryta autoriams, buvo atlyginta?
– Paprastai tyrimas administracinėse ir baudžiamosiose bylose trunka nuo pusės iki kelerių metų. Šiemet policijai esame pateikę 23 medžiagas apie tinklalapių ir asmenų neteisėtas veikas, kai internete pažeidžiamos teisės. Vienu atveju už „Zero 2“ filmo kūrėjų teisių pažeidimą vartotojas gavo 1000 Lt baudą. Dar jam gali būti pareikšti civiliniai ieškiniai.
Baudos pažeidėjams administracinėse bylose skiriamos nuo 1000 iki 2000 Lt, baudžiamosiose – nuo 2000 Lt. Šiuo metu esame surinkę informaciją apie keletą tinklalapių, kurią taip pat perduosime policijos pareigūnams.
Atlikdami monitoringą identifikuojame neteisėtas kūrinių kopijas, patalpintas įvairiuose serveriuose, tarp jų „RapidShare“, „MegaUpload“ ir kituose. Turime susidarę tinklalapių, kuriuose pažeidinėjamos teisės, duomenų bazę, ir juos nuolat stebime. Kad būtų pašalintos neteisėtos kūrinių kopijos, nuorodas į jas siunčiame serverių administratoriams, ir jie jas pašalina.
– Neseniai pranešėte, kad yra nustatyti Lietuvoje gyvenantys asmenys, užsienio „torrent“ tinkluose platinę autorių teisių saugomą turinį. Minėjote, kad mūsų policijos ir prokuratūros pareigūnai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą ne tik dėl neteisėto turinio platinimo, bet ir dėl naudojimo, tai yra, failų siuntimosi iš „torrent“ serverių. Ar galėtumėte patikslinti, kaip prie šios antipiratinės operacijos prisidėjo LANVA ir kokios, Jūsų manymu, perspektyvos, kad teismas asociacijos atstovų surinktus duomenis apie įtariamą piratavimo internete faktą pripažintų įkalčiais?
– Teismas mūsų įrodymus pripažįsta kaip ir bet kurio piliečio pateiktus įrodymus. Niekas neabejoja fotoradarų ar paprasčiausių fotonuotraukų patikimumu. Kadangi buvo kilę daug diskusijų dėl įrodymų patikimumo, labai paprastai išsprendėme šį klausimą – policijos pareigūnai atlieka papildomą tyrimą ir konstatuoja, ar tokiu būdu, kaip pirminius įrodymus surinko LANVA, galima gauti informaciją apie pažeidimą. Ikiteisminio tyrimo proceso metu atliekamas vadinamasis „eksperimentas“. Jo metu gauti rezultatai patvirtina (gali ir paneigti) mūsų pateiktą informaciją, ar tokiu būdu galima gauti informaciją apie pažeidimą.
Buvo praktikoje iškilęs klausimas dėl programų sertifikavimo. Daugiau nė viename teisme dėl to nekilo nė vieno klausimo, kadangi programa – ne prietaisas, ji nesertifikuojama. Yra tik programinės įrangos licencijavimas. Suprantama, jei programa būtų sukurta specialiai ir būtų specifinė, esant būtinybei ją galbūt galėtų aprobuoti tam tikra institucija.
Kai dėl pažeidėjų užsienio serveriuose, taip pat ir „Piratebay.org“ atveju – LANVA pateikė pirminę medžiagą. Pažeidėjus nustatė policijos pareigūnai.
Iš pažeidėjų ar asmenų, kurie sudarė sutartį su interneto paslaugų teikėju (IPT) dėl interneto prieigos, iš kurios vėliau buvo padarytas pažeidimas, civilinio proceso tvarka bus išieškoma kompensacija.
Norime dar kartą įspėti interneto vartotojus nepažeidinėti autorių teisių, pirkti teisėtą intelektinę produkciją. Daugelis IPT turi VOD (Video on demand) funkciją, kai platinamos tik teisėtos kūrinių kopijos.
– Ar neatrodo keista, kad LANVA ir Lietuvos policija gaudo užsienyje esančių serverių, tarp jų ir „The Pirate Bay“, vartotojus, įtariamus piratinio turinio naudojimu, kai tuo tarpu Lietuvoje ir toliau veikia „Linkomanija.net“ bei kiti keitimąsi failais siūlantys serveriai?
– Jei pažeidžiamos Lietuvos autorių ar gamintojų teisės, nesvarbu, kur yra serveris. „Piratebay.org“ atveju buvo pažeidimas, susijęs su filmu „Zero 2“. Jau esame minėję, kad po šio filmo kopijų įkėlimo į internetą kino teatruose lankomumas smuko tris kartus. Tai negautos planuotos pajamos, valstybė praranda dalį biudžeto lėšų, iš kurių mokamos socialinės išmokos visiems mums. Turime pagaliau visi suprasti, kad reikia pirkti tai, kas yra mokama. Kiekvienas kūrybos investuotojas tikisi susigrąžinti investicijas, gauti pelną ir toliau kurti.
Kai dėl „Linkomanija.net“ tinklalapio, noriu priminti, kad vyksta ikiteisminis procesas, kuris dar nesibaigė. Kiek žinau, tyrimas stipriai pasistūmėjęs į priekį. „Linkomanija.net“ serveriai taip pat yra užsienyje- Ukrainoje, Olandijoje.
Dėl visų tinklalapių veiklos ir prieigos blokavimo yra visa teisinė bazė, ir netrukus, jau šiais metais ją bus bandoma įgyvendinti praktikoje, kadangi derybos su IPT įmonėmis nedavė jokių rezultatų.
Buvome surengę susitikimus ne tik su IPT, bet ir Policijos departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atstovais. Deja, susitarimo ir bendro veiksmų plano su IPT pasiekti nepavyko. IPT atsovai teigia, kad jiems reikia filtravimo įrangos, kuri brangiai kainuoja. Galime pateikti jau įsigaliojusį (po apeliacijos) Danijos teismo sprendimą dėl TELENOR interneto paslaugų teikėjo atsakomybės: veiklos modelis turi būti vykdomas laikantis įstatymų, o visa reikalinga filtravimo ar kita techninė įranga turi būti įskaičiuota į verslo modelį. Lietuvoje yra daug neskelbtinos ir neplatinamos informacijos rūšių. Visą šią informaciją IPT turi blokuoti. Kaip tai padaryti techniškai – sprendžia kiekviena interneto ryšio paslaugas teikianti įmonė.
– LANVA nariai laikosi nuomonės, kad Lietuvoje egzistuoja visa sėkmingai kovai su piratavimu internete būtina teisinė bazė. Kaip galėtumėte ne teisininkams paaiškinti pagrindinius piratavimo fakto įrodymo principus – tai yra, kaip galima atsektą konkretų IP adresą susieti su konkrečiu asmeniu ir nustatyti, kad būtent jis neteisėtai naudojosi svetima nuosavybe – filmu ar garso įrašu? Daugeliui atrodo, kad IP adresas techniškai gali atvesti tik į konkretų kompiuterį – kaip teisme galima įrodyti, kad piratinį failą siųstis iš „torrent“ pradėjo būtent tas asmuo, o ne į svečius užėjęs draugas, kaimynas, vaikų bičiulis ir t.t?
– Taip, kaip minėjau, yra visa reikalinga teisinė bazė. Netaikėme jos praktikoje, kol vedėme derybas su IPT, kuriose dalyvavo ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovai, Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Kaip jau sakiau – rezultatų jokių, pažeidimai tęsiasi, priėjome tą ribą, kai reikia imtis įstatymuose numatytų veiksmų.
Mūsų teisių turėtojai patiria milžiniškus nuostolius. Praėjusiais metais Lietuvoje bankrutavo apie 40 proc. pramogų verslo kompanijų. Ir tai ne tiek krizės, kiek interneto padarinys. Vienas verslas daro verslą kito verslo sąskaita. Taip neturėtų būti. Technologijos sukurtos teisėtiems veiksmams atlikti, savo sukurtų kūrinių ar kitokių failų keitimuisi. LR Vyriausybė dar 2003 m. nutarimu Nr.290 apibrėžė neskelbtinos ir neplatinamos informacijos sąvokas, numatė kovos su neteisėtu turiniu internete būdus ir priemones. Taip pat yra kiti įstatymai, kuriuose atitinkamoms Vyriausybės institucijoms savo iniciatyva ar teisių subjektų prašymu numatyta galimybė imtis veiksmų užkirsti neskelbtinos ir draudžiamos informacijos platinimui be teismo sprendimo ir įpareigoti IPT uždrausti prieigą prie pažeidžiančios įstatymus informacijos, nors interneto paslaugų teikėjai tos informacijos ir nesaugo. Teisių turėtojai jau nemato galimybių taikiu būdu išspręsti šį klausimą.
Visos taikios priemonės išnaudotos, todėl kreipsimės į Vyriausybę ir jos institucijas, kad jos imtųsi įstatymuose numatytų veiksmų praktikoje įgyvendinti teisės aktus ir taip apgintų pramogų industrijos verslą.
Pažeidėjų duomenis internete nustatyti nėra sudėtinga. Yra daug būdų, kaip nustatyti vartotojų IP adresus, fiksuoti įvairių programų duomenis – „uTorrent“, „LAN Sniffer“. Galima filtruoti srautą, identifikuoti reikalingus parametrus ir sulyginti duomenis. Tai paprasčiausi būdai. Nustačius IP adresą, savaime suprantama, pirmiausia identifikuojamas asmuo, sudaręs sutartį su IPT dėl interneto prieigos. Policijos pareigūnai, nustatinėjantys konkretų asmenį, atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, apklausas. Visokie pasiteisinimai – bičiulis, draugas, kaimynas, ir t.t. – „išgaruoja“, kai galimam pažeidėjui pateikiami įrodymai. Žmogus gali neprisipažinti, bet jei aplinkybės ir faktai rodo, kad būtent šis asmuo galėjo padaryti pažeidimą, kaltė paprastai yra įrodoma.
Jei įrodymų nepakanka (gali taip būti), tai civiline tvarka ieškiniai vis tiek gali būti keliami tam asmeniui, kurio vardu yra sutartis.
– Ar išvis įmanoma nustatyti faktą, jog piratinį turinį konkrečiame kompiuteryje naudojo būtent šis įtariamasis – juk parsisiųstą žaidimą įdiegti ar filmą leisti gali visi, turintys prieigą prie kompiuterio, o kartais tai gali būti kelios dešimtys žmonių?
– Nustatyti konkretų asmenį reikia norint nubausti vartotoją administracine arba baudžiamąja atsakomybe. Jau paminėjau, kad ieškiniai keliami įrodžius konkretaus vartotojo kaltę arba sutartį su IPT sudariusiam asmeniui. Jei faktinės aplinkybės patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas, ieškiniui pateikti pakanka nustatyti sutarties sudarytoją.
Pastebėjau, kad tarp interneto vartotojų yra susiformavusi nuomonė, kad kaltės neįrodys, nes vartotojas neprisipažins. Tai tik dalis įrodinėjimo. Civiliniam ieškiniui pateikti nebūtina įrodyti konkretaus asmens kaltę. Civilinėje teisėje galioja sutartiniai principai. Paskaitykite sutartį su IPT. Paprastai joje yra įrašytas punktas, kad naudositės internetu, nepažeidinėdami Lietuvos Respublikos įstatymų. Pažeidus įstatymus, nesvarbu, ar veiksmus atliko draugas, bičiulis ar kaimynas, sudariusiam sutartį asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
– Kada paskutinį kartą naudojotės „torrent“ serveriais? Ką iš jų siuntėtės?
– „Torrent“ serveriais naudojuosi kiekvieną dieną. Tiek aš, tiek kiti LANVA darbuotojai fiksuojame LANVA narių teisių pažeidimus, visus įrodymui reikalingus duomenis. Tai darome turėdami LANVA narių įgaliojimą ir siunčiame tuos kūrinius, kurių autorinės ir gretutinės teisės priklauso jiems.
Ši pirminė medžiaga po to būna pateikiama policijos pareigūnams, kurie paskui atlieka tyrimą. Naudodamiesi „torrent“ serveriais nebūtinai siunčiamės kūrinius, fiksuojame pažeidimus ir kitais būdais.
– Turbūt neverta abejoti, kad gerai išmanote interneto piratų naudojamus „pėdsakų sumėtymo“ būdus. Kaip per pastaruosius metus pasikeitė IP slėpimo programų, anoniminio siuntimosi paslaugų bei kitų konfidencialumą užtikrinti turinčių priemonių techninės galimybės? Ar jos neužkerta kelio piratus persekiojantiems LANVA atstovams, ir jei taip, tai kodėl?
– Techninių galimybių slėpti IP adresą yra daug, nusistatyti pažeidėjus – taip pat. Nustatyti serverio veikimo vietą, nors ir naudojamas VPN (virtualus privatus tinklas), yra įmanoma. Turime visą eilę techninių priemonių, įrankių, kuriais surenkame reikalingą informaciją. Mes nepersekiojame pažeidėjų – fiksuojame pažeidimus, o teisinius veiksmus atlieka valstybinės institucijos.
– Kaip manote, ar baudžiamasis persekiojimas – efektyviausias būdas atpratinti lietuvius nuo piratavimo internete?
– Baudžiamasis persekiojimas yra vienas iš valstybės numatytų teisių gynimo būdų. Taip pat yra ir civilinis būdas, kuris vartotojams gali būti daug skausmingesnis už baudžiamąjį. Išieškoma kompensacija ar žalos atlyginimas gali būti dešimtis ar šimtus kartų didesnis už baudas. Įstatymai numato galimybę išieškoti kompensaciją iki 130 000 Lt, jos dydį nustato teismas.
Negalime teigti, kad lietuviai – išimtis. Visose šalyse yra daug asmenų, kurie pažeidinėja autorių teises.
Kitas būdas – pasinaudoti kitais teisiniais svertais: IPT privalo blokuoti prieigas prie neteisėtos informacijos, nors jie tos informacijos ir nesaugoja. Tai padaryti juos gali įpareigoti teismas arba įgaliota Vyriausybės institucija. Ginant teises šiuo būdu, jau šiemet tikimės rezultatų. Tačiau tai nereiškia, kad nebus teisinio ar civilinio persekiojimo tiek vartotojų, tiek tinklalalpių administratorių atžvilgiu.
– Jei turėtumėte visus teisinėje valstybėje įmanomus įtakos svertus ir rimtus finansinius išteklius, ką darytumėte, kad Lietuvoje per vienerius metus nebeliktų interneto piratų?
– Kokia bebūtų teisinė bazė ar įtaka, visuomet atsiranda nelegalaus verslo organizatorių ar vykdytojų. Netgi didžiausios pasaulio kompanijos, kurių apyvarta milijardinė, kovoja su klastotėmis. Dirbame kryptingai, ir veikla duoda rezultatų. Ginant teises svarbu nustatyti pažeidimus ir išieškoti kompensaciją. Per vienerius metus sustabdyti piratavimą Lietuvoje ar kitoje šalyje yra nerealu, tai visi supranta. Tad būsiu realistas sakydamas, kad reikalingos ir baudžiamosios, ir civilinės priemonės, turi būti išieškoma žala, nubaudžiami pažeidėjai, tai veikia prevenciškai.
O vartotojams galiu tik pasakyti – naudokitės legaliomis IPT paslaugomis ir teisėtu turiniu. Tada neteks susidurti su teismais, tuo pačiu prisidėsite prie pramogų industrijos, kurios kūrinius naudojate kiekvieną dieną, plėtros.
– Dėkoju už atsakymus./strong>
