Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme esminius internetinės brigados požymius, jų akcentuojamus klausimus ir ideologiją.
Ideologiniai brigados priešai
Didžiausi brigados priešai, žinoma, yra demokratai, provakarietiškai nusiteikę liberalai, čečėnų tautybės asmenys, europiečiai, amerikiečiai ir, be abejo, žydai. Ypač nekenčiami rusų liberalioji inteligentija, disidentai, nepriklausomi žurnalistai, žmogaus teisių gynimo organizacijos, taip pat tokie iškilūs Rusijos žmonės kaip S. Kovaliovas, E. Boner, A. Babickis, A. Politkovskaja, G. Pasko, V. Šenderovičius, V. Novodvorskaja ir kiti, nepritariantys Kremliaus vykdomai politikai.
Brigada visada pasisako už žodžio laisvės apribojimą, griežtos cenzūros įvedimą. Pavyzdžiui, žurnalistas ir ekologas G. Pasko forumuose vadinamas „šnipu ir tėvynės išdaviku“. O karo nusikaltėlis pulkininkas J. Budanovas, išprievartavęs ir nužudęs čečėnę merginą, brigados agentų yra vaizduojamas kaip neteisingai apkaltintas dėl karo aplinkybių ir vadinamas „tikru Rusijos patriotu“, „ištikimu Tėvynės sūnumi“ ir netgi didvyriu.
Kiti būdingesni brigados veiklos požymiai:
- nepaprastas SSRS garbinimas, šio tautų kalėjimo nostalgija, nuolatinis kalbėjimas, „kaip buvo gera gyventi SSRS“;
- itin žemas kalbos ir vidinės kultūros lygis. Brigados veikėjai kalba gatvės chuliganų ar kriminalinių elementų kalba, nevengdami įkalinimo įstaigoms būdingo žargono. Beje, brigados agentai turi bėdų dėl humoro jausmo – jų humoras primityvus, pateikiamas kareivinių ar visuomenės padugnių leksikonu.
Individualus „darbas“ su oponentais
Kai tik forumuose pasirodo liberaliai mąstantis komentatorius, prieš jį akimirksniu susitelkia visa brigados agentūra, kuri kolektyviai įžeidinėja savo oponentą, tyčiojasi iš jo argumentų ir teiginių. Jis dažniausiai būna apšaukiamas Rusijos priešu, dirbančiu CŽV, „Mossad“, priklausančiu žydų masonų ložei ar seksualinėms mažumoms, arba sergančiu psichikos liga ir t. t.
Sąmoningas diskusijos nukreipimas nuo neparankios temos
Interneto brigadų nariai, diskusijoms forume pasisukus jiems nepalankia linkme, pasitelkia vagių ir kišenvagių būdą – nukreipia dėmesį. Tai dažniausiai vyksta taip: diskusijų metu vienas iš brigados agentų sąmoningai pateikia melagingą, neteisingą teiginį, ir tuomet oponentas eina ieškoti kontrargumentų, kuriam laikui dingdamas iš diskusijos. Arba diskusija nukreipiama į visai kitą, brigadai palankią temą. Esant ypač nepalankiai jiems situacijai, brigados nariai nesibodi kolektyviai skųsti forumo administracijai vieną ar kitą savo oponentą, tradiciškai kaltindami jį „rusofobija“ ar „įžūliu ir nepadoriu elgesiu“.
Komandinis žaidimas
Brigados agentai forume nežaidžia po vieną, jie laikosi komandinio žaidimo principų: padeda vienas kitam, palaiko savo kolegų nuomonę, uždavinėja vienas kitam parankius klausimus, padeda pradėti naują temą.
Dezinformacija ir kompromitacija
Naudodami totalią juodąją propagandą, šmeižtą ir dezinformaciją, brigados agentai forumuose, straipsnių komentaruose ne tik rodo visuomenei „reikiamą“ pavyzdį, bet ir formuoja visuomenės nuomonę Kremliui parankia kryptimi, sudarydami regimybę, kad beveik visa rusų tauta mąsto kaip tik taip ir nieku gyvu ne kitaip.
Techninių priemonių naudojimas
Vienas iš kovos su internetiniais oponentais būdų yra smogimas liberaliai nusiteikusiam oponentui per internetą. Oponento kompiuteris būna atakuojamas galingomis virusų atakomis, kurios sunaikina kompiuterio programas ar užblokuoja išėjimą į internetą.
Ypatingi brigados taikiniai
Tam tikruose puslapiuose arba po tam tikrų autorių straipsnių publikacijos ir temų aptarimo brigados nariai būna itin aktyvūs ir agresyvūs. Tai buvo ypač akivaizdu po laikraštyje „Novaja gazeta“ publikuotų A. Politkovskajos straipsnių, per kurių aptarimus brigados agentai negailėjo keiksmų, šmeižto tiek pačiai A. Politkovskajai, tiek ir visai čečėnų tautai. Akivaizdu, kad tam tikri populiarūs autoriai ir interneto puslapiai yra nuolatinio dėmesio centre. Čia paminėtinas G. Soroso fondas, kuris yra pagrindinis ideologinių brigados atakų objektas.
Kada visa tai prasidėjo?
Šis reiškinys palyginti naujas ir mažai tyrinėtas. Bet dar 1998 metais interneto forumuose neknibždėjo tiek etatinių komentatorių, lengvai atpažįstamų dėl savo vienpusiškumo, primityvumo ir vienodos metodikos. Jų per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 30 iki 90 procentų.
Kad taip per ketverius metus radikaliai pasikeistų visuomenės nuomonė, yra neįmanoma. O kad itin daug žmonių Rusijoje įsigytų kompiuterius, irgi mažai tikėtina, nes Rusijoje asmeninis kompiuteris tebėra prabangos prekė.
Galima tik atkreipti dėmesį į „Novaja gazeta“ pateikiamas biudžeto išlaidų ataskaitas: „2003 metais kosmoso tyrimams bus skirta 7,65 milijardo, armijos reformai – 16,8 milijardo, valstybinei elektroninei žiniasklaidai – 11,02 milijardo rublių“.
Propaganda turi būti totali. Esant bent mažiausiai informacinei-propagandinei terpei, visa propagandinė mašina neduoda norimo efekto. Todėl visiškai suprantama, kodėl Kremlius pasistengė sunaikinti nepriklausomą žiniasklaidą.
Interneto komentarai ir jų poveikis viešajai nuomonei yra labai menkai tyrinėta sritis, bet galima tiksliai pasakyti datą, kada interneto brigados atsirado – tai 1999 metai, kaip tik tuomet, kai jėgos struktūrų atstovai pradėjo savo kelią link valdžios Rusijoje.
Straipsnis parengtas pagal Anos Polianskajos, Andrejaus Krivovo, Ivano Lomko straipsnį „Комиссары Интернета“, publikuotą tinklalapyje http://www.gulag.ipvnews.org/.
Vadimas Juška
