88 proc. visų nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei padaroma panaudojant informacinių technologijų priemones viešojoje erdvėje, t.y. internetinėje žiniasklaidoje. Jų padarymo motyvacija dažniausiai nukreipta prieš netradicinės seksualinės orientacijos asmenis (apie 47 proc. visų šios kategorijos nusikalstamų veikų), taip pat – antisemitinio pobūdžio (apie 20 % nusikalstamų veikų).
Likę ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl kurstymo prieš kitos rasės, tautybės, etninės kilmės žmones (juodaodžius, romus, lenkus, rusus), dėl kurstymo prieš lietuvių tautą ir asmens diskriminavimo dėl socialinės padėties. Tai 2009 m. statistiniai duomenys, pateikti Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus veiklos ataskaitoje. Netrukus turėtų paaiškėti, kaip keitėsi padėtis 2010 m., tačiau akivaizdu, kad dažniausiai žmonių (jų grupių) lygiateisiškumas pažeidžiamas virtualioje erdvėje.
Pasak INFOLEX kalbinto Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, ikiteisminis tyrimas dėl įvairios neapykantos kurstymo ir diskriminacijos skatinimo atvejų internete pradedamas visada, nustačius tokios nusikalstamos veikos požymius, o ikiteisminio tyrimo greitis ir rezultatyvumas priklauso nuo to, kaip pavyksta nustatyti konkretų galimai nusikaltusį asmenį.
Sudėtingiau būna, kai internete įvykdomos nusikalstamos veikos, kurios nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, pvz., įžeidimas. Privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas paprastai neatliekamas, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. pakeitimas, numatantis galimybę atlikti kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus nepradėjus ikiteisminio tyrimo. „Tarkime, pavedus Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybai pagal internetinio protokolo adresą nustatyti, iš kurio kompiuterio buvo išsiųstas įžeidžiantis komentaras, remiantis gautais duomenimis, nukentėjusiajam paliekama teisė spręsti, pradėti ar ne privataus kaltinimo bylą“, – paaiškino R. Valentukevičius.
Advokatų kontoros Borenius / Švirinas ir partneriai advokatas dr. Stasys Drazdauskas pastebi, kad praktikoje duomenis apie komentarų skelbėją dažniausia pavyksta surinkti ir remiantis jais identifikuoti asmenį, paskelbusį komentarą, todėl atsakomybės išvengti nepavyksta. Paprastai tai būna žmonės, kurie vėliau teisinasi esą norėję tik išlieti emocijas ar atvirkščiai – jas išprovokuoti, bet nieko blogo nesiekę. Advokato nuomone, daug kas priklauso nuo paties komentaro turinio, tačiau kaltinamų žmonių padėtį paprastai galėtų palengvinti tik kaltės pripažinimas, pagalba tyrimui ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų.
Ar už interneto komentarus gali atsakyti ir juridiniai asmenys, pvz., svetainių administratoriai? Stasys Drazdauskas teigia, kad už interneto komentarus atsako patys komentarų autoriai. Jie privalo komentuoti taip, kad nebūtų paviešinti kitų asmenų privataus gyvenimo duomenys, nebūtų pažeista kitų asmenų garbė ar orumas ir pan. Pasak advokato, atsakomybė juridiniam asmeniui netaikoma, jeigu jis neredaguoja komentarų turinio, nesprendžia, kuriuos komentarus dėti, o kurių ne. Tačiau svetainių administratoriai, saugantys komentarus, privalo užtikrinti, kad, sužinoję apie neteisėtą komentaro turinį, panaikins galimybę tokį komentarą pasiekti. Jeigu svetainės administratorius neįvykdo šios pareigos, už tai jam gali būti taikoma atsakomybė. Be to, administratoriai privalo teikti informaciją teisėsaugos institucijoms, jeigu atliekami tyrimai dėl komentarų paskelbimu padarytų teisės pažeidimų.
Minėtoje Specialiųjų tyrimų skyriaus veiklos 2009 m. ataskaitoje nurodyta, kad ikiteisminių tyrimų dėl juridinių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 170 str. 1 arba 2 d., ir teismui perduotų baudžiamųjų bylų, kuriose būtų kaltinami juridiniai asmenys, šalies prokuratūrose dar nebuvo.
Apskritai kalbant, nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos neatsiejama žodžio laisvė, suteikianti galimybę laisvai reikšti savo mintis, pažiūras, įsitikinimus, Lietuvoje yra įgavusi įvairias išraiškas. Svarstytina, ar ši konstitucinė vertybė nėra suabsoliutinta interneto vartotojų atžvilgiu, ar žodžio laisvė kaip internetinės žiniasklaidos verslo rinkodaros strategija yra toleruotina.
Advokato S. Drazdausko nuomone, šiandien Lietuvoje galima džiaugtis, jog interneto komentuotojų yra palyginti daug. „Kitose valstybėse, mano žiniomis, visuomenė šiuo atžvilgiu yra kiek uždaresnė. Tai rodo, kad žmonės Lietuvoje naudojasi žodžio laisve ir nebijo skleisti savo vertinimų ir nuomonių. Prisiminus istoriją, manau, kad Lietuvai kaip tik to ir reikia. Žinoma, ši žodžio laisvė turi savo kainą ir pagrindinė interneto komentarų problema – daugelio jų „blogas tonas“. Bet tikiuosi, kad praeis laikas ir publika pasikeis į gerąją pusę. Tuo tarpu drastiškų pažeidimų (neapykantos kurstymas, diskriminacijos skatinimas, įžeidimai ir orumo žeminimas) atvejais sankcijų sistema šiuo metu veikia pakankamai efektyviai“, – apibendrindamas situaciją sakė S. Drazdauskas.
