Slapukams (angl. Cookies) artėja galas, rašoma „The Wall Street Journal“. Šie maži kodai, kuriuos rinkodaros specialistai patalpino interneto naršyklėse, sekdavo žmonių veiksmus internete ir taip puslapiai prisitaikydavo prie vartotojo kalbos ir kitų pasirinkimų. Žinoma, jie tarnavo ir kaip tikslinės reklamos įrankiai.
Praėjusį mėnesį technologijų gigantai „Microsoft“, „Google“ ir „Facebook“ pranešė, kad kuria sistemas, kurios leis kontroliuoti šiuos duomenų srautus be tūkstančių programinės įragos kompanijų pagalbos.
Šie ketinimai gali radikalai pakeisti jėgų balansą 120 mlrd. JAV dolerių interneto reklamos rinkoje.
„Tas, kuris turi prieigą prie visų duomenų, nustato jų naudojimo kainą ir įgyja didžiulį pranašumą ateityje“, - sako kompanijos „Evidon“, kuri verslui padeda sekti slapukus, vadovas Scottas Meyeris.
Silicio slėnio trejetukas, kuriantis interneto naršykles, elektroninio pašto paslaugas ir operacines sistemas, gali apie žmonių elgesį internete sužinoti daug daugiau nei tai buvo įmanoma padaryti slapukų pagalba.
Išmaniųjų telefonų ir planšetinių konpiuterių rinka auga, tačiau šiuose įrenginiuose slapukai veikia prastai. Reklamos analitikai nuolatos svajingai žiūrėjo į mobiliuosius įrenginius, nes dabar juose žmonės dažniau naršo internete.
Trečiadienį „Microsoft“ tyliai pranešė apie galimybę suteikti reklamos atstovams duomenis apie vartotojų naršymą „Windows 8” ir „Windows 8.1” platformose, kurios naudojamos planšetiniuose ir įprastuose kompiuteriuose.
Naujoji sistema suteiks unikalų kodą vartotojui, kuris veiks visose naudojamose programose. Bet to, reklamos vadybininkams taps pasiekiami „Nokia“ ir „Xbox“ vartotojai.
Panašią sistemą su identifikavimo numeriu pristatė ir „Apple“. O „Google“ kodą pritaikys visoms savo platformoms – „Gmail“, „Chrome“ ir „Android“. Kompanijos teigimu, toks sprendimas didins saugumą, bet toliau leis internetui išlikti rimta ekonomine niša.
Dar šį mėnesį „Facebook” išleido savo reklamos platformą, kuri leidžia sekti varotoją apsieinant be tradicinių slapukų. Kai žmogus naršo po internetinę batų parduotuvę, šiame tinklalapyje įrašytas „Facebook“ slapukas atpažįsta, kad per šią naršyklę buvo prisijungta prie šio socialinio tinklo. Tokiu atveju, pardavėjas gali siųsti batų reklamą į vartotojo „Facebook“ paskyrą, nepaistant to, kad jis nesiregistravo elektroninėje šio pardavėjo platformoje.
Įprastinė slapukų technologija veikia jau nuo 1990-ųjų ir gali suteikti informaciją apie tai, kokias prekes perka, kokiuose tinklalapiuose lankosi, kokias teksto dalis žymi vartotojas. Tačiau jų pagalba negalima spręsti, kad naršo tas pats vartotojas, bet skirtinga naršykle arba kuomet ta pačia naršykle naudojasi keli vartotojai. Tai žinoma neleidžia daryti tvirtų rinkodaros išvadų.
Netikslūs duomenys sudaro maždaug penktadalį srauto. Taip pat vartotojai renkasi, kad jų naršymas nebūtų sekamas ir išjungia slapukų funkciją.
Naujoji unikalaus kodo sistema leistų sekti vartotoją, net jei per vieną dieną jis naudojasi skirtingų kompanijų platformomis. Visgi oponentai teigia, kad taip bandoma „pagauti“ vartotoją, kai jis to labiausiai nesitiki, bet tuo momentu yra jautriausias reklamai.
Šiandien slapukų rinka priglaudžia maždaug 1,6 tūkst. agentūrų, kurios tiekia duomenis pardavėjams, bankams ir politikams. Kol kas neaišku, kaip šią rinką pasidalytų naujojo kodo kūrėjai. „Facebook“ šiame trejetuke yra geriausiai įsitaisęs, nes turi daugiau nei milijardą vartotojų ir gali sekti jų nuotaikas. „Google“ turi daugiau „Android“ ir „Chrome“ vartotojų nei „Microsoft“ savųjų. „Google“ gali pateikti plačią analizę, tačiau „Facebook“ duomenys bus labiau personalizuoti.
Visgi manoma, kad slapukai greitu metu nedings, nes „nelogiška pakeisti technologiją, kuria kliaujasi visas internetas“.
