Pastarosiomis dienomis kai kurie Lietuvos gyventojai elektroniniu paštu sulaukė itin keisto laiško. Jo autoriai teigia, kad „jūsų el. pašto adresas laimėjo stambią pinigų sumą ir prašo nurodyti tam tikrus duomenis. Štai šis laiškas. Kalba netaisyta.
„Sveikiname nugalėtojas - REF Nr: Sp/229/0-01/07/5-02/ES. Jūsų e-mail ID ką tik laimėjo € 450,000.00 eurų (450.000. Eurų) pakilimas Tarptautinės labdaros programą. Ref nėra Sp/229/0-01/07/5-02/ES. Lucky No 9/11/13/24/40.
Dėl išsamesnės informacijos ir prašymų nagrinėjimo tvarka kreiptis į mūsų agentas apačioje; CAPITAL CLAIM AGENCY Mr. John Carlos. E-mail: [email protected]
Su savo vardą, pavardę, adresą, amžių, profesiją, telefono numeriai Siųsti atsakymą į šį e-mail: [email protected]
Laiško pabaigoje yra pastaba: „Tai yra tarptautinis loterijos programa, todėl šis pranešimas buvo automatiškai išverstas iš anglų į lietuvių kalbą.“
Interneto paieškos sistemoje įvedus kompanijos CAPITAL CLAIM AGENCY pavadinimą, pasirodo nuoroda į vieną kompaniją, kurios veikla – mokesčių sistemos ir jų tyrimai. Tačiau neturi nieko bendra su jokių loterijų organizavimu. Jos pagrindinė būstinė yra Australijoje. Tuo metu telefono kodas +34 priskirtas Ispanijai.
Balsas.lt žurnalistai atliko eksperimentą – atsakė el. laiške nurodytu adresu. Tačiau ankstyvą rytą siunčiamas atsakymas vis strigo. Jei sulauksime atsakymo (veikiausiai prašys kur nors kam nors pervesti atitinkamą sumą, o gal nurodyti sąskaitos banke duomenis?), informuosime.
RRT: tai sukčiai, ignoruokite juos
Paprašyti pakomentuoti šį laišką-pasiūlymą Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specialistai atsakė nedvejodami: tai apgaulingi laiškai.
„Tokie laiškai vadinami „SCAM“ arba apgaulingais laiškais, sukčiavimu. Jie gali būti siunčiami siekiant išgauti asmeninius vartotojo duomenis: telefono numerį, adresą, vardą, pavardę, asmens kodą ir panašiai. Šie duomenys vėliau gali būti panaudojami kitai žalingai veiklai. Taip pat tokiais laiškais siekiama išvilioti interneto vartotojo pinigus“, – aiškina RRT atstovai.
Jų teigimu, dažniausiai naudojama schema – neva, norint laimėtojui persiųsti jo laimėtus pinigus, sukčiautojams reikalinga nedidelė pinigų suma, kurią prašome pervesti ir panašiai.
RRT taip pat primena, kad nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) rekomenduoja gavus tokio pobūdžio laiškus juos paprasčiausiai ignoruoti ir į juos ir neatsakinėti. Taip pat jokiu būdu neatidarinėti prisegtų bylų, nespausti ant laiške pridėtų nuorodų, nes „atsakydami į tokio pobūdžio laiškus vartotojai suteikia progą nusikaltėliams toliau vilioti asmeninius duomenis finansiniais ir kitais tikslais“.
„Vartotojai, susidūrę su tinklų ir informacijos saugumo problemomis, turėtų nedelsiant kreiptis į savo interneto paslaugų teikėją, o jei šis problemų išspręsti negali, informuoti apie tai CERT-LT užpildant specialią formą tinklalapyje www.cert.lt/pranesti. Vartotojai, kurie patyrė žalą ar kitaip nukentėjo nuo internetinių sukčių, turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – primena RRT atstovai.
Duomenų apsaugos inspekcija: tokie pranešimai kelia įtarimą
Pakomentuoti viliojančią sumą siūlantį laišką, kuriame prašoma pateikti kai kuriuos asmens duomenis, balsas.lt redakcija paprašė ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistų.
„Prieš pateikdamas savo asmens duomenis (pvz., vardą, pavardę, adresą, gimimo datą), kiekvienas žmogus pirmiausia turėtų įvertinti, ar jis gali pasitikėti šių duomenų prašančiu asmeniu, ar jam nekelia įtarimų ir abejonių tikslas, dėl kurio prašoma pateikti asmens duomenis, kaip šiuo atveju – pranešimas apie didelės pinigų sumos laimėjimą“, – aiškina Aurelija Grikinaitė.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė taip pat primena, kad kiekvienas žmogus turėtų pats aktyviai domėtis savo asmens duomenų tvarkymu, išsiaiškinti jam rūpimus klausimus. „Pavyzdžiui, jis turėtų išsiaiškinti, kas prašo pateikti asmens duomenis, kokiais tikslais jie bus tvarkomi, kokius asmens duomenis pateikti yra privaloma, kam bus teikiami asmens duomenys, dar prieš juos pateikdamas“, – primena ji.
O svarbiausia, pabrėžia A. Grikinaitė, „jeigu prašymas pateikti duomenis kelia abejonių, žmogus savo asmens duomenų teikti neturėtų“.
