Nors Lietuvoje nėra institucijos, kuri užsiimtų vien tik interneto erdvėse pasirodančių diskriminacinių komentarų sekimu ir kontrole, pastaruoju metu kaip lietus iš dangaus pasipylė baudos už viešą burnojimą prieš „kitokius“.
Nuo šiol rašant komentarą reikia būti labai atidžiam, mat už kiekvieną neatsargiai panaudotą žodį, ypač prieš kitos rasės, tautybės, religijos ar lytinės orientacijos asmenį, gali tekti brangiai sumokėti - ne tik finansiškai, bet ir moraliai. Lietuvoje vis akyliau sekama, ar viešai išsakyta bei parašyta nuomonė nepažeidžia įstatymų, rašo „Lietuvos žinios“.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) tyrėjų teigimu, įstatymų sargų nestabdo net tūkstančiai kilometrų - sumokėti tūkstantines baudas už purvo pylimą lietuviškuose tinklalapiuose iš užjūrio tautiečiai atvyksta patys, nes baiminasi darbdavių rūstybės.
Neskaito Konstitucijos
Gėjus „piderais“ internete išvadinęs ir raginęs juos vyt lauk iš Lietuvos, Birštone gyvenantis mažamečių dvynukų tėvas už lengvabūdišką žingsnį sumokėjo skaudžiai. Per minutę parašytas komentaras šeimos biudžetą patuštino 1 040 litų.
Panašus likimas neseniai ištiko ir vieną Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentą. Edvinas K. iš Varėnos, taip pat nemėgstantis homoseksualių asmenų ir juos viešai išvadinęs zoofilais bei internete raginęs juos mušti, buvo priverstas į valstybės biudžetą sumokėti daugiau nei 1 000 litų.
Priremti policijos prie sienos abu vyrai tikino, jog dėl savo poelgių nuoširdžiai gailisi ir tvirtino nemanę darantys ką nors neleistino.
Kelmėje gyvenanti 69 metų pensininkė už savo nuomonę, jog kitataučiai ir kitatikiai yra „parazitai“ taip pat buvo nubausta keliais šimtais litų. Gydytoja parašė komentarą pasipiktinusi, kad žiniasklaida plačiai rašo apie tai, jog lietuviai muša juodaodžius, o apie mušamus lietuvius esą brūkšteli vos keletą eilučių. Pensininkė teisinosi tik išsakiusi savo nuomonę ir net sapne negalėjusi pagalvoti, jog tokiu būdu nusižengia kokiam nors įstatymui.
ŽTSI tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė mano, kad kaltę dėl šių nusikaltimų turėtų prisiimti ir šalies valdžia. Tyrėjos teigimu, iki šiol Lietuvoje nėra žmogaus teisių švietimo politikos. Dėl to visuomenė tik paviršutiniškai išmano Konstitucijos nuostatas.
„Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas pilietis turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, tačiau taip pat rašoma, jog vieša nuomonė negali įžeidinėti, diskriminuoti ir žeminti kitą asmenį. Kartais atrodo, jog žmonės žino tik apie pirmą šios nuostatos dalį. Visuomenė klaidingai suvokia laisvę ir demokratiją“, - kalbėjo J. Samuolytė.
Nepakančių - vis daugiau
Komentarus populiariausiuose interneto portaluose seka ne tik ŽTSI, bet ir Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius, iš dalies - Valstybės saugumo departamentas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei patys kai kurių portalų administratoriai. Dėl netinkamų komentarų galima kreiptis ne tik į prokuratūrą, bet ir į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją.
Sulaukti baudos už purvo pilstymą internete, jei tik šis diskriminuoja ir įžeidžia kitataučius, kitatikius bei netradicinės lytinės orientacijos asmenis, komentatorius gali net ir praėjus keletui metų. Taip atsitiko vienam kauniečiui, nubaustam už komentarą praėjus 4 metams po jo parašymo Kauno technologijos universiteto bibliotekoje - tiek laiko prireikė tyrėjams nustatyti įstatymo pažeidėją.
J. Samuolytės bei Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičius teigimu, per pastaruosius metus burnojimas internete ėmė gerinti rekordus. Vien per šiuos metus buvo pradėta beveik 100 ikiteisminių tyrimų už nesantaikos kurstymą bei diskriminaciją, pernai - 34 tyrimai, o 2005 metais - viso labo tik 4.
Šiemet teismui buvo perduota 19 baudžiamųjų bylų dėl kurstymo prieš kitos rasės, tautybės, seksualinės orientacijos žmones, kuriose 17 asmenų pripažinti kaltais ir nuteisti įvairiomis piniginėmis baudomis.
Niekina patys save
Per 5 pastaruosius metus į šio skyriaus akiratį pateko ne tik gėjų, romų ar žydų nemėgstantys lietuviai, bet ir jaučiantys neapykantą savo tautai. Prokuratūrai teko tirti baudžiamąją bylą, kurioje lietuvių tautybės asmuo kurstė neapykantą niekindamas lietuvių tautą. Šiuo metu atliekamas dar vienas analogiškas tyrimas.
„Ikiteisminių tyrimų, kad būtų įtariamas kitatautis, kurstęs prieš lietuvius, mano praktikoje nepasitaikė. Bet nemanau, kad to internete nėra. Tiesiog mes neturime specialios institucijos, kuri apie pastebėtus pažeidimus praneštų prokuratūrai ar policijai. Šis darbas vyksta tik pilietiškai nusiteikusių asmenų, nevyriausybinių organizacijų ar pačių prokurorų iniciatyva. Save gerbiančioje valstybėje turėtų būti veiksminga, nuolatinė šių reiškinių stebėjimo ir tokių nusikalstamų veikų išaiškinimo sistema“, - sakė R. Valentukevičius
Jo žiniomis, Seimui buvo siūlytas įstatymo projektas, kuriuo būtų pavesta vienai institucijai priskirti internetiniuose portaluose paliekamų komentarų kontrolę, tačiau pasiūlymas taip ir nugulė tautos išrinktųjų stalčiuose.
Skelbti karą internautams turės naujos kadencijos Seimas. Grupė ankstesnių parlamentarų įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo pavesti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nuolat kontroliuoti komentarus internete ir patikslinti "nuomonės" bei „neapykantą kurstančios informacijos“" sąvokas.
Baudas moka Lietuvoje
Pradėjus tyrimą dėl įtarimą keliančio komentaro, pirmiausiai nustatomas IP adresas, vėliau Lietuvos kriminalinės policijos biuras nustato, kam jis priklauso. Į teismą kreipiamasi, kai gaunamas oficialus ekspertų patvirtinimas, jog išsakytas komentaras iš tiesų pažeidžia įstatymus.
Pasak R. Valentukevičiaus, burnotojus pareigūnai lengvai suranda ir užsienyje. Daugiausia teisinės pagalbos prašymų tenka rašyti Didžiosios Britanijos ir Airijos, kur gyvena šimtai tūkstančių tautiečių, pareigūnams.
Anot prokuroro, išgirdę, dėl ko baudžiami, emigrantai paklūsta ir dažniausiai mokėti baudų grįžta tėvynėn, nes stengiasi išsaugoti reputaciją - bijo darbdavių ir neigiamo užsieniečių požiūrio.
Tikrina ir žurnalistus
Įstatymų sargai ne tik uoliai stebi komentarus, bet ir skaito žurnalistų straipsnius.
Prokuroras R. Valentukevičius prasitarė, jog ikiteisminio tyrimo metu vertinami ne tik komentatoriaus veiksmai, bet ir pats straipsnis - žiūrima, ar jo autorius nekursto neapykantos, diskriminacijos.
Pokalbininko žiniomis, kol kas Lietuvoje už tai nenubaustas nė vienas žurnalistas ar interneto portalas.
Įstatymo raidė
Šiuo metu įstatymai už neapykantos kurstymą, diskriminaciją ir panašius nusižengimus numato kelių rūšių bausmes - piniginę baudą, kuri, atsižvelgiant į parašymo „riebumą“, gali siekti iki kelių tūkstančių litų, taip pat gali būti apribota asmens laisvė, skirtas areštas ar net iki 2 metų kalėjimo.
Kurstantiems smurtą ar raginantiems fiziškai susidoroti gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.
Be kitų bausmių, teismas dar gali prasižengėliui uždrausti lankytis tam tikrose vietose, bendrauti su kai kuriais žmonėmis. Už neapykantos liejimą gali tekti atlikti ir viešuosius darbus. Įstatymas numato, kad iš nusikaltimą padariusių asmenų teismas gali konfiskuoti nusikaltimo įrankį - kompiuterinę techniką.
Beje, kitose šalyse už komentarus, kad ir kokie jie būtų, nėra baudžiama. Tokia praktika yra JAV, kur bausmė už internete ar kitose viešose vietose pilamą nepakantumą reikštų Konstitucijoje saugomos žodžio laisvės pažeidimą.
Tyrimas
Lietuvos gyventojai mano esantys pakantūs kitos tautybės, seksualinės orientacijos ar turintiems negalią žmonėms, rodo tyrimai. Tačiau pasak specialistų, lietuviams būdingas vadinamasis „užslėptas nepakantumas“, kai žmogus mano ir tvirtina esąs tolerantiškas, tačiau iš tiesų palaiko įvairias stereotipines nuostatas ir vengia bet kokių kontaktų su kitokiais žmonėmis nei jis.
Rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ rugsėjį atliktos Lietuvos gyventojų apklausos, kurią užsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija duomenimis, netolerantiškais save laiko vos 5 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau mažiau nei trečdalis galėtų dirbti ar bendrauti su kitokiais žmonėmis.
Apklausa parodė ir tai, kad vyrai pripažįsta esą netolerantiški dažniau negu moterys (atitinkamai 7 ir 3 proc. apklaustųjų), bedarbiai - dažniau nei specialistai (11 ir 0), o kaimų ir miestelių gyventojai - dažniau nei vilniečiai (5 ir 2).
Beveik 80 proc. apklaustųjų tvirtino esą tolerantiški, tačiau dauguma jų nesutiktų nei dirbti, nei bendrauti su „kitokiais“.
Vaida Jutkonė
