JAV nacionalinio Standartų ir technologijų instituto (NIST) specialistai nustatė, kad dėl neretai pasitaikančio interneto ryšio sulėtėjimo dažniausiai yra kalti ne interneto paslaugų teikėjai (IPT), o magistralinės ryšio linijos. Tokią išvadą NIST tyrėjai padarė išnagrinėję 16 JAV IPT tinkluose surinktus duomenis.
Pranešama, kad NIST tyrimo metu duomenys apie tinklo apkrovimą buvo renkami iš daugiau nei 13 000 įvairių interneto ryšio bendrovių tinkluose įrengtų matavimo įrenginių. Šie tinklo mazgai buvo bendrovės „Netgear“ maršrutizatoriai su specialia programine įranga. Jie periodiškai siuntė kontrolines užklausas į tam tikras interneto svetaines ir bandė parsisiųsti iš atitinkamų interneto serverių ištisus tinklalapius, tuo pat metu matuodami siuntimosi laiką.
Tyrimo rezultatus paskelbė leidinys „MIT Technology Review“.
Surinkti duomenų perdavimo spartos matavimų duomenys tyrėjams pateikė informaciją apie IPT tinklų greitį įvairiomis sąlygomis: tyrime dalyvavo ir privatūs interneto vartotojai, kurie jungiasi prie pasaulinio tinklo iš savo namų, ir didelių įmonių tinklai. Paaiškėjo, kad duomenų siuntimosi sparta anaiptol ne visada mažėja dėl IPT kaltės.
Buvo nustatyta, kad vidutiniškai maždaug 80 proc. laiko IPT perdavinėja duomenis vartotojams greičiu, kuris nėra mažesnis, nei 80 proc. IPT paslaugų naudojimo plane nurodyta maksimali sparta. Dėl duomenų srauto sulėtėjimo kur kas dažniau kalta per maža interneto magistralinių ryšio kanalų pralaida, sakoma pranešime.
Dėl kokių priežasčių šiuose kanaluose susidaro duomenų „spūstys“, tyrimo autoriai negali atsakyti: esą tam bus skirtas atskiras eksperimentas, kurio rezultatus ketinama paskelbti per kelis artimiausius mėnesius.
