Senoji verslininkų karta nesupranta interneto. Lietuviškų startup'ų kūrėjai ieško į internetą orientuotų žmonių ir jų neranda. Sėkmingai į internetinius projektus investuojantys žmonės į internetą žiūri tik kaip į investavimo galimybę.
Tačiau su internetu užaugusiam ir tamsiausiuose jo užkampiuose pabuvojusiam man internetas yra gyvenimo dalis, o dažnai ir pats gyvenimas.
Ne tik rasti informacijai, kaip sakiau mamai prašydamas, kad įsivestume internetą. Ne tik bendravimui, kuriuo pasiteisindavau, kai vydavo laukan bendrauti su draugais.
Šiame straipsnyje papasakosiu apie kelis visiems žinomus internetinius projektus – ką jei reiškia man, XXI amžiaus vaikiui, internetui skiriančiam daugiau laiko negu miegui. Juk jūsų, verslininkai, reklama kuo toliau tuo labiau bus taikoma man.
Interneto enciklopedija “Wikipedia"
Paprasčiausias ir tuo pačiu žaviausias projektas internete – „Wikipedia“, kuris tiesiogiai deklaruoja paprastos enciklopedijos analogiją. Tačiau ji neturi informaciją filtruojančio redaktoriaus – pildyti bei redaguoti gali bet kuris interneto vartotojas.
Lyginant su paprastomis enciklopedijomis tai atrodo gana radikalu. Tradiciškai leidžiamų enciklopedijų prestižas priklauso būtent nuo redakcijos darbo. Tuo tarpu čia redakcijos visai atsisakoma paliekant turinį formuoti skaitytojams, kurių negalima kontroliuoti.
Tai daroma dėl milžiniško informacijos kiekio, kurį generuoja šimtamilijoninė interneto auditorija. Net nedidelė tokios auditorijos dalis yra sunkiai prižiūrima, todėl vietoj to nekomercinis “Wikimedia" fondas pasirinko platinti savo prekės ženklą.
Mano dėstytojai nuolat keikia wikipedinę informaciją ir ragina studentus naudotis „patikimais“ šaltiniais, tačiau šiame tinkle esančią informaciją aš “virškinu" daug lengviau, nei jų parašytus vadovėlius. Kuo tai galėtų padėti jūsų verslui? „Wiki“ sukūrė bendruomenišką informacijos kaupimo modelį ir tam skirtas technines galimybes.
Kartu naudojami techniniai metodai sukauptai informacijai apsaugoti nuo sunaikinimo bei ypač greitam jos atstatymui. “Wikipedia„ dabar yra tarsi mitologinė devyngalvė hidra su ataugančiomis galvomis. Mano dėstytojai nuolat keikia wikipedinę informaciją ir ragina studentus naudotis „patikimais“ šaltiniais, tačiau šiame tinkle esančią informaciją aš “virškinu“ daug lengviau nei vadovėlius.
Įsivaizduokite visus savo kompanijos darbuotojus pildančius ataskaitas, kurios yra tarpusavyje susijusios. Naudojantis „wiki“, bus lengva didinti kolektyvo suvokimą apie jūsų veiklą. Taip pat gerinti darbuotojų savijautą, o tai leis sukurti patikimesnę organizaciją.
Kad paskatinčiau pirmąjį žingsnį, pateiksiu keletą nuorodų. Visų pirma, “Wikipedia" varikliuko internetinis puslapis. Taip pat esti nebloga alternatyva, kurioje galite lengvai susipažinti su asmeninio mažo kolektyvo “wikizacija".
Interneto biblioteka “Google"
Google atsiradimo taškas skelia ligšiolinę interneto erą į dvi dalis. Koks internetas buvo PG (Prieš “Google")? Nuo pat informacijos apjungimo (angl. hyperlinking) sukūrimo 1991-iais internetas augo dideliais tempais. Niekas nepajėgė susitvarkyti su tokiu augimu.
“Microsoft„ geram penkmečiui pavyko monopolizuoti ir savo “Internet Explorer“ rankose uždaryti beveik visą interneto plėtrą. Interneto pionieriai “Netscape„ turėjo pasitraukti iš kelio. Susikūrė daug gražius puslapius turinčių vadinamų “dot-com'ų“, kurie praktiškai nesukūrė jokios vertės. Bet sugraibė didžiules investicijas.
Šis burbulas kartu su savo sprogimu jau įėjo į ekonomikos istoriją. Iš burbulo pelenų išdygo šis tas reikšmingo. Kalbu apie “Google„, kuris internetą padarė paprastesniu. Mano paties tėvai internetą pažįsta tik kaip “Google“ puslapį, kuriame suvedus „Delfi“ atsidarys “Delfi.lt„, o suvedus „Bernardinai“ atsidarys “Bernardinai.lt“.
Kurį laiką aš iš jų juokiausi, mat pats, būdamas pažangus interneto vartotojas, puslapių adresus įvesdavau tam sukurtoje adreso juostoje. Prieš kelis metus “Google" išsprendė šią dilemą savo naršyklės adreso juostoje įdėdami paiešką, o kartu parodė, kad pažangieji buvo mano tėvai.
“Google" sukūrė interneto biblioteką, kur iš vieno visiems žinomo puslapio galima pasiekti likusią interneto informaciją.
Kuo tai naudinga verslui? Labai paprasta. Jūsų mažai vietinei įmonei net ir turint internetinį puslapį potencialūs jūsų klientai jau turėjo žinoti apie jus prieš užklysdami į www.jusuimone.lt.
Produkto “Google" dėka jūsų įmonė atrandama pagal veiklą, kurią vykdote. Sumokėjus keletą monetų netgi būsite atrandami greičiau, nei konkurentai.
Interneto televizija “Facebook"
Už šią antraštę turbūt susilauksiu dauuuug kreivų žvilgsnių. „Taigi interneto televizija – “Youtube„! Arba “Zulu“! Arba “Netflix“! Aš prieštarauju turėdamas labai paprastą priežastį. Visi šie resursai skirti tik internetu perduoti vaizdo medžiagai.
Atrodytų lyg ir panašu į televiziją ir netgi geriau! Žiūrėtojas nėra pririštas prie TV kanalų pasirinkimo ir gali pats pasirinkti, ką žiūrės. Šis pokytis ir padaro tai nebe televizija. Televizija – tai dėžė, kurios malonei tu atsiduodi ir apie turinį visiškai negalvoji.
“Facebook" jėga būtent čia parūpinti tau patį įdomiausią turinį – apie realius draugus. Tarsi realybės šou, kurį stebi pro kompiuterio ekraną, o jo veikėjai – tavo pažįstamų ratas.
Markas Zukerbergas Harvarde studijavo psichologiją ir jo žinių dėka iš visos draugų pateikiamos informacijos tau atrenkama pati aštriausia, kandžiausia, įdomiausia ir skaniausia. Tokia, prie kurios norėsi paspausti „Patinka“ mygtuką, arba net bakstelėti.
Pagal tai bus formuojama tavo rytojaus informacijos dozė. Tau visiškai nereikia galvoti apie turinį, kurį žiūrėsi. Viskas siūloma remiantis gudriais reitingavimo algoritmais, vieną kurių filme „Socialinis tinklas“ paišė ant bendrabučio lango Harvarde.
Kuo tai naudinga verslui? „Facebook“ iš internetinių barų (daugiausiai forumų) sukvietė visus bendravimo ištroškusius virtualaus pasaulio gyventojus į vieną vietą, o tau ir tavo verslui leidžia į juos kreiptis mikrochirurginės reklaminės operacijos tikslumu.
Markas Zukerbergas Harvarde studijavo psichologiją ir jo žinių dėka iš visos draugų pateikiamos informacijos tau atrenkama pati aštriausia, kandžiausia, įdomiausia ir skaniausia. Tokia, prie kurios norėsi paspausti „Patinka“ mygtuką, arba net bakstelėti. Viskas siūloma remiantis gudriais reitingavimo algoritmais, vieną kurių filme „Socialinis tinklas“ paišė ant bendrabučio lango Harvarde.
Aš noriu reklamuotis visoms 18-25 metų merginoms iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurios puslapyje „I Hate Justin Bieber“ yra paspaudusios „Patinka“. Vualia! Tik jos ir matys mano reklamą. Kodėl gi ne? Juk auditorija ta pati, efektas neblogas.
Vietoj išvadų
Toks yra dabartinis masinis internetas. Čia dar neaprašyta daug smulkesnių masinių reiškinių, kaip lolcats, demotyvacijos, 9GAG, reddit ir netgi baisusis 4chan (jei nesate girdėję apie šiuos projektus – pagūglinkite). Kodėl visa tai svarbu?
Na, kaip pavyzdį paminėsiu mineralinio vandens „Vytautas“ reklamą. Ją sukūrė jaunosios internetinės kartos atstovas. Toks pilietis, išmanydamas interneto kultūrą, prieš kelias savaites paleido „kabinantį“ vaizdo įrašą, kuris tapo tarptautinio interneto sensacija.
Be to, turbūt dešimtadalis video komentatorių, klausė kaip atvažiuoti į Lietuvą vien tam, kad paragautų mineralinio. Galbūt nė vienas iš jų čia neatvažiuos, bet frazę „Vytautas – Earth Juice“ (liet. “Vytautas" – žemės sultys“) prisimins. Šiuo metu filmuką peržiūrėjo 1,6 mln. vartotojų.
Taigi, Lietuvos verslautojai, išmokite ne tik naudoti internetą ar samdyti internetinės rinkodaros kompanijas. Išmokite jį suprasti. Tada galėsite akimirksniu įsiterpti į šitą masę virtualių gyventojų ir tapsite savu, perprasite šio “žaidimo" taisykles. Jiems reikia jūsų prekių ar paslaugų, tik jie to dar nežino.
Šaltinis: Matėjaus Frazerio (Matthew Fraser) ir Soumitros Duto (Soumitra Dutta) knyga „Mano virtualieji aš“ (2010 m.), kurią išleido „Eugrimo“ leidykla
Parengė Vytautas Aukštikalnis
