Visuomenė, kurioje priešpastatytas jaunimas prieš senatvę - iš esmės jau supuvo ir skleidžia tokį koktų kvapą, kad jaunimas neša kudašių ir nuo atsakomybės, ir nuo pareigos tėvams bei tėvynei, neša kudašių ieškodami lengvesnės duonos. Jaunimas jau nebenori kurti, tingi galvoti, tingi ieškoti išeities, nes jiems ant lėkštutė buvo pateikta nepriklausomybė, laisvė, išsilavinimas, ne tik duonos kąsnis, bet ir pyragas. "Dyka duona šikną drasko". Štai kodėl jau nebegerbiami nei tėvai ir seneliai. Štai kodėl dabar "tolerantiškasis" šeimos koncepcijos klausimas - ar "agrastai" - šeima. Tokioje šeimoje nebereikės nei tėtės, nei mamos, nei pareigos, nei atsakomybės. Valio... Už ką kovojom - tą ir turim.